Kaip ir kiekvieną pavasarį mūsų savivaldybėje prasideda pernykštės žolės deginimas. Žmonės mano, jog deginant žolę žemė bus derlingesnė.
Deja viskas yra ne taip, liepsnose žūsta atkutę po sunkios žiemos smulkioji gyvūnija ir vabzdžiai, sunaikinami pirmieji augalijos daigai, dėl žmonių nusikalstamos veikos nekontroliuojami gaisrai atvirose teritorijose išplinta ir persimeta į miškus, nukenčia nekaltų žmonių sodybos, kartais sužalojami ar žūsta žmonės. Nepagalvoja padegėjai ir apie įvairius smulkius gyvius, kurie yra pagrindiniai derlingojo sluoksnio kūrėjai ir purentojai. Išdeginus nualinama dirva, joje sumažėja organinių medžiagų kiekis, todėl pastaroji vėliau būna neatspari sausrai. Išdeginti plotai užima tūkstančius hektarų. Degant pernykštei žolei žalojama ir mūsų visų sveikata. Gaisrų metu pakilę į orą toksiški degimo produktai nusėda mūsų plaučiuose, o tai be jokios abejonės atsiliepia mūsų ir mūsų vaikų sveikatai. Visi prisimename 2002 metų vasarą, kuomet nusistovėjus sausiems orams, dėl pernykštės žolės padegimų visoje šalies teritorijoje užsiliepsnojo keli šimtai didesnių ar mažesnių durpynų. Tuomet šimtai Lietuvos ugniagesių, Krašto apsaugos savanorių, civilių savanorių, savivaldybių darbuotojų kartu bandė sustabdyti gaisrų plitimą ir užgesinti milžiniškus gaisrus. Iki pat rudens visi kvėpavome apnuodytą degančių durpių dūmais orą.
Mūsų šalis patyrė milijoninius nuostolius. Manau, kad to neturėtumėme pamiršti.
Šių metų kovo mėnesį susirinkusi Trakų rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija posėdyje apsvarstė pernykštės žolės deginimo prevencinės priemones. Buvo parengtas ir patvirtintas prevencijos priemonių planas. Vykdant šį planą organizuojamas visuomenės informavimas apie gaisrų grėsmę ir žalą bei šių gaisrų prevencijos priemones, teikiama informaciją seniūnijoms, organizuojami reidai, prevencijos veikla vietovėse, kuriose dažniausiai sukeliami arba kyla gaisrai, sausos žolės, šiaudų ir ražienų gaisrų kilimo stebėjimas, atsakingų institucijų informavimas ir kitos priemonės.
Jau eilę metų gaisringiausiomis mūsų savivaldybės teritorijoje išlieka Trakų, Lentvario ir Onuškio seniūnijos. Analizuojant daugiamečius duomenis ir gaisrų statistiką, nuspręsta kovo mėnesį vykdyti sustiprintus patruliavimus šiose seniūnijoje. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kartu su policijos pareigūnais, socialinės rūpybos darbuotojais ir seniūnijų darbuotojais gaudys žolės degintojus, fiksuos jau išdegintų atvirų teritorijų koordinates, nustatinės savininkus ir trauks kaltus dėl gaisro asmenis atsakomybėn. Taip pat šių žemės plotų savininkai bus traukiami į apskaitą ir negaus išmokų.
Numatomo reido rezultatus apžvelgsime atskirame straipsnyje.
Primenu, kad už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą deginant sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta bauda iki 1000 litų. Be to kaltam dėl gaisro asmeniui ar asmenims teks atlyginti padarytą žalą gamtai, kuri dažnai skaičiuojama tūkstančiais litų. O už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus numatyta bauda iki 2000 litų. Taip pat numatyta administracinė atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams už nesiėmimą priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje žolės gaisrą. Šiuo atveju savininkams skiriama bauda iki 600 litų. Praėjusiais ir ankstesniais metais užfiksuotiems pernykštės žolės degintojams taikytos didelės piniginės baudos. Labai tikimės, kad šiems, įtrauktiems į apskaitą asmenims, niekuomet nebereikės taikyti panašių poveikio priemonių.
Aišku šių priemonių taikymas yra nemalonus nei mums, nei juolab asmeniui, kuriam jos taikomos. Todėl mes ugniagesiai, kreipiamės į sodininkus, žemdirbius, žemės savininkus ir visus gyventojus, ir prašome nedegint pernykštės žolės. Neretai pernykštę žolę padega išdykaujantys vaikai, todėl prašome jų tėvelių ar globėjų aiškinti vaikams apie gaisrų kilimo priežastis, nusakyti jų padaromą žalą, nuolat priminti jiems visas galimas neatsargaus bei neatsakingo elgesio su ugnimi grėsmes ir pasekmes. Kiekvienas gaisras yra didelis nuostolis mūsų valstybei išreikštas pinigais. Be to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į didesnius gaisrus ar kitas nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.
• Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.
• Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.
• Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
• Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
• Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.
Dėkoju visiems už supratimą ir palaikymą.
Šilto ir gražaus visiems pavasario.
Pagarbiai
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos
Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas
vidaus tarnybos majoras Giedrius Jasionis
Deja viskas yra ne taip, liepsnose žūsta atkutę po sunkios žiemos smulkioji gyvūnija ir vabzdžiai, sunaikinami pirmieji augalijos daigai, dėl žmonių nusikalstamos veikos nekontroliuojami gaisrai atvirose teritorijose išplinta ir persimeta į miškus, nukenčia nekaltų žmonių sodybos, kartais sužalojami ar žūsta žmonės. Nepagalvoja padegėjai ir apie įvairius smulkius gyvius, kurie yra pagrindiniai derlingojo sluoksnio kūrėjai ir purentojai. Išdeginus nualinama dirva, joje sumažėja organinių medžiagų kiekis, todėl pastaroji vėliau būna neatspari sausrai. Išdeginti plotai užima tūkstančius hektarų. Degant pernykštei žolei žalojama ir mūsų visų sveikata. Gaisrų metu pakilę į orą toksiški degimo produktai nusėda mūsų plaučiuose, o tai be jokios abejonės atsiliepia mūsų ir mūsų vaikų sveikatai. Visi prisimename 2002 metų vasarą, kuomet nusistovėjus sausiems orams, dėl pernykštės žolės padegimų visoje šalies teritorijoje užsiliepsnojo keli šimtai didesnių ar mažesnių durpynų. Tuomet šimtai Lietuvos ugniagesių, Krašto apsaugos savanorių, civilių savanorių, savivaldybių darbuotojų kartu bandė sustabdyti gaisrų plitimą ir užgesinti milžiniškus gaisrus. Iki pat rudens visi kvėpavome apnuodytą degančių durpių dūmais orą.
Mūsų šalis patyrė milijoninius nuostolius. Manau, kad to neturėtumėme pamiršti.
Šių metų kovo mėnesį susirinkusi Trakų rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija posėdyje apsvarstė pernykštės žolės deginimo prevencinės priemones. Buvo parengtas ir patvirtintas prevencijos priemonių planas. Vykdant šį planą organizuojamas visuomenės informavimas apie gaisrų grėsmę ir žalą bei šių gaisrų prevencijos priemones, teikiama informaciją seniūnijoms, organizuojami reidai, prevencijos veikla vietovėse, kuriose dažniausiai sukeliami arba kyla gaisrai, sausos žolės, šiaudų ir ražienų gaisrų kilimo stebėjimas, atsakingų institucijų informavimas ir kitos priemonės.
Jau eilę metų gaisringiausiomis mūsų savivaldybės teritorijoje išlieka Trakų, Lentvario ir Onuškio seniūnijos. Analizuojant daugiamečius duomenis ir gaisrų statistiką, nuspręsta kovo mėnesį vykdyti sustiprintus patruliavimus šiose seniūnijoje. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kartu su policijos pareigūnais, socialinės rūpybos darbuotojais ir seniūnijų darbuotojais gaudys žolės degintojus, fiksuos jau išdegintų atvirų teritorijų koordinates, nustatinės savininkus ir trauks kaltus dėl gaisro asmenis atsakomybėn. Taip pat šių žemės plotų savininkai bus traukiami į apskaitą ir negaus išmokų.
Numatomo reido rezultatus apžvelgsime atskirame straipsnyje.
Primenu, kad už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą deginant sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta bauda iki 1000 litų. Be to kaltam dėl gaisro asmeniui ar asmenims teks atlyginti padarytą žalą gamtai, kuri dažnai skaičiuojama tūkstančiais litų. O už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus numatyta bauda iki 2000 litų. Taip pat numatyta administracinė atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams už nesiėmimą priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje žolės gaisrą. Šiuo atveju savininkams skiriama bauda iki 600 litų. Praėjusiais ir ankstesniais metais užfiksuotiems pernykštės žolės degintojams taikytos didelės piniginės baudos. Labai tikimės, kad šiems, įtrauktiems į apskaitą asmenims, niekuomet nebereikės taikyti panašių poveikio priemonių.
Aišku šių priemonių taikymas yra nemalonus nei mums, nei juolab asmeniui, kuriam jos taikomos. Todėl mes ugniagesiai, kreipiamės į sodininkus, žemdirbius, žemės savininkus ir visus gyventojus, ir prašome nedegint pernykštės žolės. Neretai pernykštę žolę padega išdykaujantys vaikai, todėl prašome jų tėvelių ar globėjų aiškinti vaikams apie gaisrų kilimo priežastis, nusakyti jų padaromą žalą, nuolat priminti jiems visas galimas neatsargaus bei neatsakingo elgesio su ugnimi grėsmes ir pasekmes. Kiekvienas gaisras yra didelis nuostolis mūsų valstybei išreikštas pinigais. Be to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į didesnius gaisrus ar kitas nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.
• Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.
• Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.
• Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
• Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
• Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.
Dėkoju visiems už supratimą ir palaikymą.
Šilto ir gražaus visiems pavasario.
Pagarbiai
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos
Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas
vidaus tarnybos majoras Giedrius Jasionis
Griežtai draudžiama Trakietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Trakietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Trakietis.lt nuorodą.


