Kasdien vis labiau vėstant rudens orams, netruks prasidėti intensyvaus šildymo sezonas, o su juo atsiras ir naujų sąlygų bei priežasčių gaisrams kilti. Kaip rodo statistika, šaltaisiais metų mėnesiais labai padaugėja gaisruose žūstančių žmonių. Taip yra todėl, kad atvėsus orams gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus. Štai praėjusio šildymo sezono metu (nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d.) dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų šalyje kilo 795 gaisrai. Viso Trakų rajono savivaldybės teritorijoje kilo 230 gaisrai, o dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų – 18 gaisrų. Minėtų gaisrų metu žuvo 11 žmonių (Trakų raj. sav. teritorijoje – 4 žmonės), o 22 gyventojai patyrė traumas (Trakų raj. sav. teritorijoje – 2 žmonės).

Antrajį kartą Trakų rajono savivaldybės teritorijoje bus vykdoma akcija „Saugus būstas“. Siekdami išvengti gaisrų ir žmonių aukų juose, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kaip ir kasmet spalio mėnesį kartu su atsakingais savivaldybių socialinės rūpybos skyrių ir seniūnijų darbuotojais lankysis socialiai remtinose šeimose ir domėsis jų būstuose naudojamų šildymo įrenginių priešgaisrine būkle bei patars, kaip saugiai juos eksploatuoti. Besirūpinantys savo būsto saugumu gyventojai šiais klausimais gali kreiptis į artimiausią priešgaisrinę gelbėjimo valdybą ar tarnybą, kurios pareigūnai nemokamai suteiks įvairias konsultacijas.

Atsižvelgdamas į šaltuoju laikotarpiu išaugantį aukų gaisruose skaičių, norime priminti gyventojams svarbiausias priešgaisrinės saugos taisykles bei patarti, kaip saugiai elgtis šildymo sezono metu.

Kai kūrenasi krosnis, židinys ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams. Pačios skaudžiausios nelaimės įvyksta būtent tada, kai vaikai paliekami namuose vieni. Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas  techniškai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose dūmtraukiai ir sienos su dūmų kanalais turi būti išbalintos, tam kad greičiau būtų pastebėri nesandarumai ir įtrūkimai per kuriuos skverbiasi degimo produktai į patalpas. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų, židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurui naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jos įrengti nedegų pagrindą. Degias arba sunkiai degias grindis po uždarojo degimo krosnies pakuros durelėmis uždengti ne mažesniu kaip 700 x 500 mm metaliniu ar kitos nedegios medžiagos lakštu. Degias  grindis  prie židinio  užkloti  nedegios  medžiagos lakštu,  kurio plotis būtų 500 mm, o ilgis į abi puses po  150  mm viršytų židinio angos plotį. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.

Labai svarbu, kad būtų išlaikytas minimalus atstumas nuo dūmtraukių iki galinčių užsiliepsnoti pastato konstrukcijų ar apdailos medžiagų.

Atstumas  nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti:

130 mm - nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų);

250 mm - nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų);

130  mm  -  nuo izoliuotų keraminių  ir  metalinių   dūmtraukių(kaminų).  Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) ir degios arba  sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga.

Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas,  kurios liečiasi  su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su  vėdinimo kanalais  šalia  dūmtraukių (kaminų),  reikia  apsaugoti  nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų.  Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus.

Jei pastato stogo danga yra degi, dūmtraukiai  (kaminai) privalo  turėti  kibirkščių gaudiklius.  Tam  reikalui  vartojami metaliniai tinkleliai su angomis, ne didesnėmis kaip 5 x 5 mm.
 
Dūmtraukių (kaminų) viršus turi būti:
 
a) ne žemiau kaip 0,5 m virš plokščio stogo;
 
b) ne žemiau kaip 0,5 m virš stogo kraigo arba parapeto,  jeigu atstumas  tarp  dūmtraukio  (kamino)  ir  kraigo  arba   parapeto mažesnis kaip 1,5 m;
 
c)  ne žemiau stogo kraigo arba parapeto, jeigu  atstumas  tarp dūmtraukio (kamino) ir stogo kraigo arba parapeto yra nuo 1,5 iki 3 m;
 
d)  ne  žemiau  linijos, esančios nuo kraigo  žemyn  10º kampu horizontalios  krypties atžvilgiu, kai dūmtraukis  (kaminas)  yra daugiau nei per 3 m nuo kraigo.

 Dūmtraukiai  (kaminai)  turi  būti  aukštesni  už   aukščiausio pastato stogą.

Kūrenant krosnis ypač pavojingos yra smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, kitaip galima jomis apsinuodyti. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl ypač pavojingos.

Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės. Ją galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Apsinuodijimas smalkėmis gali baigtis netgi mirtimi.

Pirmieji apsinuodijimo požymiai – lengvas apsvaigimas, mieguistumas, sąmonės netekimas. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsdami kvieskite medikus, o patalpas gerai išvėdinkite. Gyvybę ar sveikatą Jums gali išgelbėti rinkoje pasirodę smalkių ir dūmų signalizatoriai, kurie nuolat budėdami saugos besiilsinčius patalpose žmones, įspėtų apie gaisro pavojų.

Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart jungti kelis tokius prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų.
Nepalikite ant jų padžiautų rūbų, nes dėl to perkaista pats šildymo prietaisas ir gali kilti gaisras. Išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite. Nemažėja gaisrų ir dėl savadarbių elektrinių šildymo prietaisų. Todėl daug saugiau yra naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatavimo taisyklių reikalavimais.

Gero ir saugaus artėjančio savaitgalio!

Pagarbiai,

Vilniaus APGV Trakų PGT

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas

vidaus tarnybos majoras Giedrius Jasionis