Ne tik tolimi egzotiški kraštai gali stebinti atradimo džiaugsmu. Jį galima patirti ir Lietuvoje. Ar daugelis susimąstėme, kad daug ko nematėme ir nepatyrėme gimtajame krašte, kupiname įvairiausių slėpinių? Tokią išvadą sau padarė į autobusą susėdę  trakiškiai ir  praėjusį sekmadienį aplankę Kėdainius bei Burbiškių dvarą Radviliškio rajone.

Ką žinome apie vieną įdomiausių Lietuvos istorijoje miestų Kėdainius? Galbūt teko jame lankytis, bet profesionaliai surengta ekskursija visada praplečia bet kokio žinojimo ribas.

Pirmiausia nustebino privati Janinos Mokutės-Marks muziejus –galerija, šiame mieste veikianti beveik dešimtmetį. Šį kultūros židinį įkūrė JAV gyvenanti menininkė J.Monkutė-Marks, kurianti tekstilės, tapybos darbus. Ji nupirko XIX a. pab. pastatą, jį rekonstravo ir čia įkūrė meno galeriją. Joje nuolatos vyksta parodos, simpoziumai, susitikimai su meno žmonėmis bei jų kūryba. Pirmajame muziejaus aukšte veikė užburianti taikomosios dailės porceliano paroda, o antrajame aukšte laukė pažintis su galerijos įkūrėjos tapyba bei gobelenais. Su muziejaus veikla supažindino galerijos direktorė, J.Monkutės-Marks dukterėčia Dalia Minkevičienė.

Spalvingos Kėdainių miesto istorijos puslapius vieną po kito pagrindinėje aikštėje vertė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Šis miestas klestėjo XVI-XVII a. kunigaikščių Radvilų, ypač LDK etmonų Kristupo Radvilos Perkūno ir  jo sūnaus Jonušo laikais. Būtent  protestantiško tikėjimo vienos žymiausių Lietuvos didikų giminės atstovai kūrė atvirą pasauliui, klestintį amatais ir prekyba miestą. Jame yra gyvenę šešių tautybių ir konfesijų žmonės: lietuviai, vokiečiai, olandai, škotai, lenkai, žydai. Ano meto Kėdainiai garsėjo kaip Hanzos miestas, per kurį driekėsi tarptautinės prekybos keliai. R.Žirgulio pasakojimas atvėrė istorijos lobius ir garsiajame Radvilų mauzoliejuje miesto evangelikų reformatų bažnyčioje. Beje, Kėdainiuose dar išlikusi mažutė šio tikėjimo bendruomenė, kartą per mėnesį mišias laiko atvykstantis pastorius. Mauzoliejuje neseniai restauruotuose alavo karstuose ilsisi Kristupo Radvilos Perkūno,  sūnaus Jonušo bei jo mažų mirusių trijų sūnų ir dukros palaikai.

Iš čia pro įspūdingą medinę bažnytėlę įžengėme į buvusį trinitorių vienuolyną – Kėdainių krašto muziejų. Jo pasidižiavimas – garsiausio Lietuvos kryždirbio Jono Svirskio kryžių kolekcija. Deja, muziejus finansuojamas nepakankamai ir negali šio meno kūrinių restauruoti.

Galima žiauriai  pavydėti jauniesiems kėdainiečiams, kurie gyvena tokioje istorijos ir kultūros paveldo apsuptyje ir mokosi neeilinėje gimnazijoje. Šviesiosios vardu pavadinta gimnazija yra viena seniausių Lietuvos mokyklų, įkurta dar XVII a. Prieš kelerius metus jos pastato rūsiai tapo sensacingu archeologų atradimu. Gimnazijos vidinis kiemas yra dengtas stiklinėmis lubomis, atspindi ir istoriją, ir modernumą.

Pasivaikščiojimas Kėdainių senamiesčio gatvėmis sukuria ypatingą nuotaiką. Tai lyg Vakarų Europa. Turtingi iš Vakarų Europos atvykę, čia įsikūrę  pirkliai bei amatininkai, inžinieriai kūrė tokios architektūros ir dvasios miestą, kuri gyva lig šiol.

Pakeliui į garsų tulpių žydėjimo šventėmis Burbiškio dvarą – Krekenavos stumbrynas, Deja, čia laukia tik  gailestis lūdniems, nušiurusiems gyvūnams.Tokioje vietoje susimąstai tik apie gyvūnų teises.

Jubiliejinė, dešimtoji tulpių žydėjimo šventė Burbiškių dvare stebino ne tik apie 300 tulpių rūšių spalvomis, bet ir užplūdusiu neregėtu lankytojų srautu. Manoma, kad dvare apsilankė apie 40 tūkst. žmonių. Veikė senovinių automobilių paroda, kelios ekspozicijos, gausybė prekybininkų kioskų, atrakcionų, vyko populiarios muzikos  koncertai.

Burbiškių dvaras žinomas nuo XVII a. Baženskiams priklausantis dvaras  klestėjo XX a. pr. Atkūrus nepriklausomybę, Lenkijoje gyvenantys dvarininkų palikuonys dvarą dovanojo Radviliškio savivaldybei. Šis kultūros paveldo objektas restauruojamas ir atkuriamas. Didžiausią įspūdį palieka peizažinis parkas su  ypatingo grožio tvenkinių sistema. Vandens telkiniai su 15 salų lyg ažūru jungiasi 12  tiltelių  kuriais galima keliauti nuo vieno spindinčio tvenkinio prie kito. Dvaro savininkai buvo dideli kultūros, meno garbintojai – pastatė poeto A.Mickevičiaus, Švč. Mergelės Marijos, Vytauto Didžiojo skulptūras. Burbiškio dvaro kompleksas yra atviras visuomenei, jame vyksta įvairūs renginiai.  

Šią įsimintiną išvyką surengė Trakų krašto moterų veiklos centras. 

Sklandžiai, sumaniai, iki smulkmenų viską sutarusios išvyką organizavo Trakų krašto moterų veiklos centro vadovė Gelena Drungilienė ir Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jadvyga Lisevičiūtė. Jų inciatyva didelis pulkas Trakų gyventojų atliko iki vakaro trukusį švietėjišką- kultūrinį žygį, pranokusį geriausius lūkesčius.

S.Nemeikaitė