Keli šimtai metrų Neries krantinės nuo Seimo pastato pasroviui – paauglių girtavimo, šiukšlynų ir viešo tuštinimosi karalystė. Pasivaikščiojimas krantine fotografuojant šiukšles – ilgas. Kelis šimtus metrų eiti tenka stabčiojant vos kas keletą žingsnių. Po tiltais dvokia šlapimu ir mėtosi tai, kas buvo panaudota vietoje tualetinio popieriaus. Tuo tarpu atvirai girtaujančias jaunimo grupeles čia pamatyti galima jau nuo pat ryto. Retkarčiais alaus iš butelio sriūbtelėjantys pagyvenę žvejai šiuokart – tik gėlyčių lapeliai.

Suniokojo per mėnesį

Šiltuoju metų laiku tarp vadinamajame verslo trikampyje ir aplink dirbančių žmonių populiari pietų ar tiesiog pasivaikščiojimų vieta per rugsėjį ir porą spalio dienų virto nepakenčiamu sąvartynu. Kadangi Alfa.lt redakcija šalia – pasivaikščioti paupiu tenka dažnai. Stebėti kasdien prastėjančią situaciją irgi. Nors krantinė niekad nebuvo labai tvarkinga, situacija nuo mokslo metų pradžios tapo tragiška.

Noromis nenoromis kyla mintis, kad situacija neišvengiamai susijusi su šalia esančiomis mokyklomis – kolegija ir vidurine mokykla. Taip pat šalia esančiomis parduotuvėmis. Pietų metų prie upės plūstelėję paaugliai ir jaunuoliai palieka kalnus šiukšlių, saulėgrąžų lukštų, spjaudalų, nuorūkų, energinių ir alkoholinių gėrimų taros.

Netvarkomos šiukšlės netrunka nusėsti arba upės šlaituose, arba atsidurti vandenyje. Žemyn upe kasdien keliauja kilogramai celofano, plastiko, popieriaus. Pietų metu užtenka pasėdėti keliolika minučių, kad suskaičiuoti praplaukiančias šiukšles nebeužtektų rankų pirštų.

Apie šiukšles pakrantėse kalbėti net neverta. Jų ten – devynios galybės. Kai kurios pavojingos ir niekuo dėtiems praeiviams – alaus ir kitų butelių duženos lengvai gali smarkiai perrėžti kojas.

Gąsdina moteris

Tiesa, Liubarto tilto pusė nuo Žvėryno – švaresnė. Jaunimo ten renkasi mažiau. Ir tie patys po pačios patiltės viršumi. Ten jie – mažiau matomi. Tuo tarpu Senamiesčio pusėje tenka užgniaužti kvapą nuo smarvės ir apmaudą dėl šiukšlintojų elgesio.

„Vasarą ant laiptų prie upės galėdavau per pietų pertrauką net knygą paskaityti. Dabar per šiukšles baisu net prisėsti. Jau nekalbu, kad nemalonu, kai praeinančias merginas užkabinėja girtų bernų bandos“, – Alfa.lt pasakojo anksčiau į paupį nuolat pietus atsinešdavusi mergina.

Jos kolegė neslėpė kartą nebeiškentusi šiukšlintojų elgesio.

„Sėdėjome ant krantinės, šalia valgė jaunuoliai, vienas jų demonstratyviai numetė maišelį į vandenį. Aš pakėliau, nunešiau, padaviau į rankas ir pasakiau, kad šiame krašte taip nesielgiama. Mačiau, kad pasijuto nejaukiai“, – tvirtino pašnekovė.

Tvarko tik gatvę

Miesto tvarkymu užsiimančių įmonių darbuotojų minėtoje krantinėje per metus matyti neteko nė karto. Žinoma, jei neminėsime žolę kartkartėmis pjaunančių darbininkų. Tačiau šie šiukšlių nerenka.

Ankstesnėse publikacijose Alfa.lt yra rašiusi apie šiukšlynus Vilniaus mero Artūro Zuoko namų papėdėje. Tąkart miškinguose Vilnelės šlaituose buvo galima rasti visko – pradedant buteliais, baigiant statybinėmis atliekomis. Už miesto tvarkymą atsakingi valdininkai pasiteisino tuo, kad vietovė sunkiai prieinama, o su technika, kuri galėtų išgabenti šiukšles, privažiuoti apskritai beveik neįmanoma.

Tačiau betonuotos Neries krantinės kas kita. Jei čia telpa vandens į talpas prisipumpuoti atvažiavęs gaisrininkų automobilis, neturėtų kilti problemų ir miesto tvarkymo technikai. Deja, pakrantėje mėtosi net maišai su šiukšlėmis, kuriuos tvarkdariai paliko už krantinę nuo gatvės slepiančios gyvatvorės.

Sulaukti savivaldybės komentaro Alfa.lt nepavyko. Keletas skambučių į viešųjų ryšių skyrių liko be atsako.

Pataria kviesti pareigūnus

Vilniaus policijos Organizacinių reikalų poskyrio vedėja Evelina Pagounis tikino, kad pastebėję viešoje vietoje girtaujančius žmones praeiviai nedvejodami turėtų kviesti pareigūnus. Moters tvirtinimu, policininkai tikrai principingai sureaguoja į tokius atvejus.

„Paprastai pareigūnai žino problemiškas miesto vietas ir jas nuolat prižiūri. Gavus informacijos apie naujai atsiradusią problemą, dėmesys atkreipiamas ir į ją“, – sakė vedėja.