Birželio 8 d. Seime vyko Darbo partijos frakcijos ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono susivienijimo organizuojama konferencija „Teisių ir pareigų santykis švietimo sistemoje: įtaka moksleivių ugdymui ir mokytojo statusui“, kurioje dalyvavo Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė, Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Vytautas Giedraitis, Tėvų forumo tarybos narys Audrius Murauskas, Moksleivių parlamento pirmininkas Paulius Kazakevičius, LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas, Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas ir mokyklų atstovai.

Konferenciją atidariusi Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė pabrėžė, kad mokytojo ir mokinio teisės bei pareigos yra labai aktuali tema, tačiau ji dažnai pamirštama, daugiausia dėmesio skiriant finansiniams švietimo klausimams. „Mokytojo ir mokinio santykių balansas turi lemiamą įtaką ugdymo procesui. Jeigu ši pusiausvyra nėra iškreipta ir vaikas atsakingai elgiasi pamokoje, sklandžiau vyksta ir pats ugdymo procesas, mokytojui lengviau vesti pamoką, o ryšys su mokiniais yra stipresnis. Taip pat keičiasi ir mokytojo statusas. Deja, šiuo metu galiojantys įstatymai, socialinių garantijų stoka ir didelė psichologinė įtampa neskatina gerų specialistų ateiti į mokyklą. Mokytojo profesija reikalauja visiško atsidavimo savo darbui ir tai turi būti gerai atlyginama. Šiuo metu mokytojo profesija yra nuvertinta, jauni specialistai neina dirbi į mokyklas, nes atlyginimai yra maži, socialinių garantijų beveik nėra, profesija yra neprestižinė, o darbo krūvis milžiniškas. Ši situacija nenormali, juk mokykla yra pagrindinė šeimos pagalbininkė, ji padeda tėvams formuoti vaiko asmenybę, todėl Vyriausybė ir Seimas privalo peržiūrėti dabar galiojančius teisės aktus ir skubiai keisti situaciją“, — sakė V. Baltraitienė.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius konferencijos dalyviams pristatė mokytojo ir mokinio santykių reglamentavimo teorinę piramidę, kurios pagrindu turi būti formuojami santykiai tarp mokinių ir mokytojų. Šios piramidės viršuje yra Švietimo įstatymas, žemiau — Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, toliau seka Mokyklos nustatytos etikos ir elgesio normos, o galiausiai — sutartys tarp mokyklų ir mokinių, kuriose nustatomi abipusiai įsipareigojimai. Tiesa, toks modelis mokyklų asociacijos atstovų buvo sukritikuotas kaip neveikiantis.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas konferencijos dalyviams pristatė Europos valstybėse galiojančias mokinių ir mokytojų skatinimo sistemas. Anot jo, Europoje mokyklos turi nemažai savarankiškumo ir jose dažnai naudojamos draudimų bei skatinimų priemonės. „Šiuo metu Anglijoje yra gero elgesio skatinimo planai, taip pat planuojama įgyvendinti skatinimo taškų sistemą. Europos mokyklos priima drausmės ir skatinimo taisykles ir skiria stipendijas už gerus mokymosi rezultatus. Norvegijoje mokyklų elgesio taisykles tvirtina savivaldybės, o Suomijoje už vaikų padarytus prasižengimus moka tėvai. Kaimyninėje Lenkijoje plačiai išvystyta mokytojų socialinių garantijų sistema, mokytojams mokami labai dideli priedai už stažą ir kvalifikaciją, o po 30 metų darbo mokykloje mokytojai gali anksčiau išeiti į pensiją. Šiame fone labai ironiškai atrodo tai, kad Lietuvos Švietimo įstatyme yra numatyta 11 mokinių teisių ir 3 jų pareigos, o mokytojas turi 7 teisės ir 12 pareigų. Akivaizdu, kad Lietuvos mokyklose nėra pusiausvyros tarp mokytojo ir mokinio teisių bei pareigų, Lietuvoje negalioja jokios mokinių skatinimo priemonės, o per pastaruosius metus visiškai nesikeitė mokytojų statusas“, — sakė V. Gedvilas.

V. Gedvilas pabrėžė, kad opozicija aktyviai prieštaravo Švietimo įstatymui ir nors poįstatyminiai aktai truputį pagerino situaciją, bet, kaip ir anksčiau, opozicija nepritaria įstatyme įtvirtintam finansavimo modeliui. Seimo Darbo partijos frakcija įsitikinusi, kad laikas atsisakyti mokinio krepšelio, o dėl mokyklų tinklo optimizavimo atsiradusi konkurencija supriešina mokyklas, todėl šią tvarką būtina keisti.

Seime vykusios konferencijos dalyviai pripažino, kad priimti teisės aktai nesukuria saugios aplinkos švietimo įstaigose, nepanaikina esamo mokytojų ir mokinių teisių disbalanso, nedidina mokinių motyvacijos ir tėvų atsakomybės už savo vaikų elgesį, neužkerta kelio agresijai bei žalingų įpročių plitimui švietimo įstaigose.

Konferencijos pabaigoje buvo priimta rezoliucija, raginanti inicijuoti teisės aktų, užtikrinančių geresnę ugdymo kokybę, mokymosi motyvaciją ir saugumą mokyklose, priėmimą; siekiant įtvirtinti švietimą kaip šalies prioritetą, keliant pedagogų statusą ir atnaujinant pedagogų bendruomenę, pakartotinai teikti Seimui projektą dėl ankstyvesnio pedagogų išėjimo į pensiją; sudaryti darbo grupę dėl 2008 m. rugsėjo 29 d. pasirašyto Susitarimo atnaujinimo ir praplėtimo, leidžiančio užtikrinti glaudesnį ir efektyvesnį
Seimo bei Švietimo profesinių sąjungų bendradarbiavimą; siekiant demokratiško, skaidraus socialinio dialogo, santykius su politinėmis sąjungomis grįsti abipusės pagarbos, teisingumo ir paritetinio bendradarbiavimo principais, derinti teisės aktų bei būsimų sprendimų projektus.