Banko „Snoras“ nacionalizavimo istorija į antrą planą nustūmė įstatymą, po kurio svarstymo ir priėmimo Seime, kaip sako prezidentūros atstovai, pasirodys, kas kam ir už kiek atidirbinėja. Naujienų portalas Alfa.lt jau rašė, kaip, „tinkamai“ pateikiant statistinę informaciją, galima visus politikus priskirti mažų mažiausiai smulkių kišenvagių kategorijai, o verslininkus, kurie iki šiol rėmė politines partijas, vadinti politinės korupcijos skatintojais. Šiandien, kai „Snoro“ skandalas jau virsta istorija, kuri tęsis mažiausiai metus, ieškome milijardų, kurie esą „nusėdo“ versle už tai, kad jie oficialiai parėmė politikus ar politines partijas.

Po šiandienio prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos teisės klausimais Solveigos Cirtautienės pasisakymo, esą šalies vadovė pasirašytų įstatymą, kuris draustų finansuoti politines partijas ne tik juridiniams, bet jau ir fiziniams asmenims, akivaizdu, kad pašnibždomis ir užuominomis kalbėję apie tai, jog Daukanto aikštė turi ketinimų susilpninti partijas, kai kurie politinių sąmokslų teorijų kūrėjai gali būti teisūs. Kaip žinia, pirminis prezidentūros siūlymas – verslui visiškai uždrausti finansuoti politikus, o fiziniams asmenimis leisti remti politikus, tik riboti paramos sumą – Seime buvo „papildytas“ draudimu partijas remti ir fiziniams asmenims.

LIBERALŲ SĄJŪDŽIO RĖMĖJŲ „VERSLAS“: KAIP MILIJONAI „VIRSTA“ 2 MILIJARDAIS LITŲ

Jeigu, nurimus aistroms dėl banko „Snoras“ istorijos, Seime bus priimtos tokios Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisos, kai kurių politinių partijų laukia liūdnai pagarsėjusio banko likimas. Prezidentūros siekis „siekti skaidrumo“ virs dar viena našta valstybės biudžetui, verslas ir politikai, kuriuos siejo neoficialūs pinigai, savo sąsajų neatsisakys, teisėsauga, kuri iki šiol nesugeba padėti taško juodosios Darbo partijos buhalterijos byloje, aiškins, kad negali tų sąsajų rasti, o kai kurios politinės partijos dings iš politinio šalies žemėlapio. Tiesą sakant, būtent paskutinis deklaruojamo skaidrumo siekio rezultatas yra vienintelis šių įstatymo pataisų pliusas.

Tačiau grįžkime prie Liberalų sąjūdžio (LS). Partijos, kuri, kaip jau rašėme ankstesnėje apžvalgoje, iš viešai pateiktos informacijos atrodo lyg voratinklis, apraizgęs valstybę, o jos rėmėjai – it siurbėlės, ryjančios visų mūsų pinigus per viešuosius pirkimus.

Apie bendrovę „Fegda“, jos paramą LS ir laimėtus viešųjų pirkimų konkursus jau rašėme. Šioje apžvalgoje – kiti didesnieji LS rėmėjai, kurie, parėmę partiją, esą gavo stulbinančiai pelningus valstybinius užsakymus.

Apie kompaniją „Hidrostatyba“, kuri remia ne vien LS ir kuri, remiantis paskleista informacija, už tai, kad dar prieš Seimo rinkimus partiją parėmė 5 tūkstančiais litų, esą laimėjo viešųjų pirkimų konkursų už 510 milijonų litų, nerašysime. Pirma, kompanija nėra tik LS rėmėja, antra, sunku patikėti, kad už 5 tūkstančių litų paramą partijai gali gauti užsakymų už daugiau kaip 500 milijonų litų. Žinoma, jeigu tokia prielaida galima, reikia tikėtis, kad tokie viešieji pirkimai bus identifikuoti, o medžiaga bus perduota teisėsaugai, tačiau kol to nėra, manipuliuoti viešąja nuomone yra mažų mažiausiai neetiška.


Už kelis tūkstančius litų – užsakymai už šimtus milijonų litų?

Kompanija „Alvora“ LS šiemet parėmė 7 tūkstančiais litų. Ji, kaip ir minėta „Hidrostatyba“ , remia ne vien LS.

„Alvora“, remiantis Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, didžiausias viešųjų pirkimo sutartis sudarė su „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, „Lietuvos dujomis“, „Ignalinos šilumos tinklais“, „Jonavos šilumos tinklais“, „Visagino energija“, „Molėtų šiluma“ ir VšĮ „Ramygalos komunalinis ūkis“.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirkimams LS praktiškai neturi jokios įtakos, o nei „Vilniaus energija“, nei „Lietuvos dujos“, nei Ignalinos, Jonavos ar Molėtų šilumininkai, nei „Visagino energija“ ar Ramygalos komunalininkai nėra pavaldūs LS įtakos zonoms – nei Susisiekimo ministerijai (SM), kuriai vadovauja LS pirmininkas Eligijus Masiulis, nei Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kuriai vadovauja Gintaras Steponavičius, nei Teisingumo ministerijai, kuriai vadovauja LS gretose palyginti neseniai atsidūręs Remigijus Šimašius.

Tai, kad savivaldos įmonės pačios atsako už viešuosius pirkimus, įtvirtinta teisės aktuose ir yra seniai žinoma. Kaip ir faktas, kurios partijos įtakos sferoje yra energetika. Tad ar būtų teisinga teigti, jog už tai, kad LS „Alvora“ skyrė kelių tūkstančių litų paramą, ji gavo valstybinių užsakymų už maždaug 200 milijonų litų?

Kai viešoje erdvėje pasirodė „pastebėjimai“, jog „kai kurios“ LS parėmusios įmonės didžiausius užsakymus gavo iš švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus „kuruojamo sektoriaus – mokyklų ir universitetų“, iš karto kilo klausimas – ar iš tiesų tikima, kad ministro parašas gali lemti, kuri statybų įmonė rekonstruos, tarkime, mokyklą, kurios steigėja – savivaldybė? O ką bendro su švietimo ir mokslo ministro parašu gali turėti universitetai, kurie turi autonominį statusą? Kitas klausimas – jeigu tokie parašai yra, ką veikia atsakingos tarnybos?

Tarkime, statybų kompanija „YIT Kausta“, remianti ne vien LS, ir dar prieš Seimo rinkimus šią partiją parėmusi 25 tūkstančiais litų. Daugiausia sutarčių ši kompanija turi su Vilniaus universitetu, Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis. Pažymėtina dar ir tai, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos yra ne tik LS, bet ir Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) valdomos Sveikatos apsaugos ministerijos įtakos sferoje. Tad kodėl negalima teigti, kad už galimą paramą LiCS „YIT Kausta“ galėjo gauti užsakymą iš klinikų? Panašią prielaidą galima iškelti ir dėl to, kad, tarkime, ta pati kompanija turi sutartis su VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligonine. Ar kas nors gilinsis, kas yra šios ligoninės steigėjas – Sveikatos apsaugos ministerija, kuri Lietuvoje tiesiog privalo atsakyti už visą sveikatos priežiūros sektorių, ar Elektrėnų savivaldybė?

Dar vieną nemenką sutartį „YIT Kausta“ yra pasirašiusi su Utenos rajono savivaldybės administracija. Bėda tik ta, kad per praėjusią kadenciją šios savivaldybės taryboje LS neturėjo nė vieno atstovo, o rajono meras – socialdemokratas. Sąsajų tarp paramos LS ir bendrovės laimėtų konkursų čia ieškoti jau sunkiau.

Su statybų kompanija „Mitnija“, kuri per šią kadenciją LS paaukojo 78 tūkstančius litų, panaši padėtis kaip ir su „YIT Kausta“ laimėtais konkursais. Remiantis CVPP, perkančiųjų organizacijų, su kuriomis „Mitnija“ dažniausiai sudaro sutartis, dešimtuke yra tas pats Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, šio universiteto klinikos. Ši kompanija yra sudariusi sutartis su viešąja įstaiga „Pranciškonų namai“, tad gal ir čia nagus prikišo LS? Kažkodėl iki šiol dar neteko girdėti, kad LS palaikytų glaudesnius ryšius su religinėmis bendruomenėmis. Sutartis su Lietuvos etnokosmologijos muziejumi, kuris yra Tautos prisikėlimo partijos deleguoto Arūno Gelūno vadovaujamos Kultūros ministerijos žinioje, matyt, taip pat pasirašyta vos tik mostelėjus įtakingiesiems LS vadovams.

„Nuodėmingųjų“ sąrašas

„Nuodėmingųjų rėmėjų“ sąrašą tęsia bendrovė „Rūdupis“, kuri LS šių metų
 sausį parėmė 10 tūkstančių litų ir kurios didžiausios sutartys sudarytos su savivaldos įstaigomis – Prienų rajono savivaldybės administracija, Šakių rajono savivaldybės administracija, Birštono savivaldybės administracija, Gelgaudiškio kultūros centru, VšĮ „Birštono tulpė“, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centru. Tiesa, ši bendrovė turi sutartis su Kauno kolegija, Lietuvos kūno kultūros akademija ir Kauno Vaižganto vidurine mokykla, bet visagalio švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus parašo teisę jau aptarėme. Tik reikėtų pridurti, jog LS nėra vienintelė „Rūdupio“ remiama partija.


Bendrovė „Neiluva“, kuri LS 20 tūkstančių litų parėmė tuomet, kai partija buvo opozicijoje, didžiausias sutartis yra sudariusi su energetikos bendrovėmis (dar kartą reikia priminti, kad tai – ne LS įtakos sfera), su Kauno technologijos universitetu, Alytaus miesto savivaldybės administracija. Turi kelias sutartis su sostinės mokyklomis – greičiausiai vėl suveikė G. Steponavičiaus parašas?

Kitaip juk negali būti, nes už 20 tūkstančių litų paramą, gautą prieš ketverius metus, juk reikia atidirbti. Tai – ne mūsų pozicija, tai Daukanto aikštės atstovų frazės, kuria jie bandė gąsdinti Seimo narius, interpretacija.

Bendrovė „Telekonta“, kuri LS dešimčia tūkstančių litų parėmė 2009 metų vasarį, didžiausią sutartį (jos vertė – daugiau kaip 43 milijonai litų) yra sudariusi su Aplinkos ministerijos, kuriai vadovauja Tautos prisikėlimo partijos deleguotas ministras Gediminas Kazlauskas, įtakoje esančia Generaline miškų urėdija. Dvi sutartis ši kompanija turi su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (šiai vadovauja LiCS atstovas Raimundas Palaitis – aut.). Tačiau neabejotina, kad labiausiai visiems užkliuvo „Telekontos“ sutartis (vertė – daugiau kaip 21 milijonas litų) su SM, kuriai vadovauja E. Masiulis, kontroliuojama įmone „Lietuvos geležinkeliai“.

Stabtelkime ties ja. „Lietuvos geležinkeliai“ pirko darbus „Projekto „IX B koridoriaus jungtis su Klaipėdos uostu – Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtrai, III etapui“ ir rangos darbus „Anglinės EC rekonstrukcija“. Konkurse „Telekonta“ dalyvavo konsorciume su kompanija „Elmonta“. Jų pasiūlyta kaina buvo 17,8 milijono litų, o antroje vietoje konkurse liko „Belam Telekomunikacijos“ – jie siūlė darbus atlikti už 18,25 mln. Lt. Ar ne keista, kad SM kontroliuojami „Lietuvos geležinkeliai“ pasirinko pigesnį pasiūlymą, o antroje vietoje paliko „Belam Telekomunikacijas“, bendrovę, kuri, beje, LS yra skyrusi daugiau pinigų
 nei „Telekonta“? Kad būtų pilna sąmokslo, kaip rėmėjams išdalyti milijonus litų, teorija, reikia pridurti, kad – kas gali paneigti – prie šios sutarties nagus galėjo prikišti ir Klaipėdos jūrų uosto vadovas, LS narys ir vienas iš ideologų Eugenijus Gentvilas?

Kompanija „Statva“ per pastaruosius trejus metus LS skyrė 35 tūkstančius litų. Ji remia daugelį partijų. Jos sudarytos sutartys, akivaizdu, itin susijusios su LS kontroliuojamomis ministerijomis – ypač tos, kurios sudarytos su Anykščių rajono, Jonavos rajono, Zarasų rajono savivaldybių administracijomis. Apie sutartį su Vilniaus pedagoginiu universitetu, Vilniaus universitetu ir Dailės akademija nesiplėsime – apie šių mokslo įstaigų autonomiją jau kalbėjome. Sutartis, kurią R. Šimašiaus vadovaujama Teisingumo ministerija yra sudariusi su šia kompanija, naujienų portalo Alfa.lt žiniomis, yra sudaryta 2007 metais – taigi tada, kai LS buvo opozicijoje.

Panaši padėtis ir su kompanija „Archiplanas“, kuri 25 tūkstančiais litų parėmė LS prieš Seimo rinkimus. Dažniausiai ši kompanija sudaro sutartis su vietos savivaldos administracijomis, o didžiausia sutartis (vertė daugiau kaip 25 tūkstančiai litų), sudaryta su Kauno miesto savivaldybės administracija dar praėjusios savivaldybių tarybų kadencijos metu, kai Kaunui pirmą kartą vadovavo konservatorius Andrius Kupčinskas. O gal sutartis su Užsienio reikalų ministerija, kuri yra konservatorių įtakos zonoje, buvo pasirašyta tarpininkaujant LS?