Į politinę nebūtį nueina Arūno Valinsko linksmintojų – Tautos prisikėlimo partija. Šis sėkmingas, nors ir trumpalaikis, politinių avantiūristų projektas nebuvo labai originalus – politinę Lietuvos padangę paliko ar politinio vyksmo paraštėse būta bei dar esama ir daugiau organizacijų, stebinančių ne produktyvia veikla, o skambiais pavadinimais.

Nuo „atgimimo“ iki „pažangos“

Semantiškai artimiausi A. Valinsko suburtiems antanams ir baukutėms galėtų būti jų pirmtakai. Dar 1994 metais buvo įkurta Tautos pažangos partija, kuri Teisingumo ministerijos (TM) partijų sąrašuose įtraukta iki šiol. Jos dabartinis pirmininkas Egidijus Klumbys, kaip įprasta, viešojoje erdvėje pasirodo tik tada, kai televizijų kameros fiksuoja jį snaudžiantį Seimo plenarinių posėdžių salėje.

Lietuvos protėvių atgimimo partija, registruota 1993 metais, jau ilgą laiką buvo sugrįžusi pas taip ir neatgimusius protėvius. Tačiau niekuo nepasižymėjusi politinė organizacija tik prieš mėnesį išbraukta ir Registrų centro ir TM sąrašų.

Lietuvos gyvenimo logikos partija, nei partinės, nei gyvenimiškosios logikos neatradusi, 2009 m. buvo prijungta prie Naujosios sąjungos. Ši, matyt, dėl tokių pačių priežasčių šiemet inkorporuota į Darbo partiją. Naujosios sąjungos, kurios buvęs lyderis Artūras Paulauskas per plauką netapo prezidentu, į politinį žodyną bent įnešė sparnuotą frazę „Nusipelnėme gyventi geriau“. Tačiau tauta, pamačiusi, kad geresnio gyvenimo nusipelnė tik pats A. Paulauskas, neteisėtai ir savavališkai praplėtęs savo namų valdą Tarandėje, nuo šios partijos nusisuko. Juolab kad partiniai ideologai taip ir nesugebėjo išaiškinti, kas yra tas bandytas propaguoti socialliberalizmas.

Nei gyvi, nei mirę

Šiuo metu TM turimame politinių partijų sąraše – 39 organizacijos. Be tradicinėmis vadinamų ar parlamentinių partijų, jame puikuojasi ir Lietuvos humanistų, dvi „žaliosios“ – tiesiog Žalioji ir „Lietuvos žaliųjų sąjūdis“ – partijos, dvi žemaitiškos – vėlgi tiesiog Žemaičių ir Žemaitijos – irgi partijos (pirmininkai, teisybės dėlei, skirtingi), dvi maskolių organizacijos – Lietuvos rusų sąjunga ir politinė partija „Rusų aljansas“. Šios veikia bent skirtinguose miestuose – sostinėje ir uostamiestyje. Abi žemaitiškos meškos šonais toje pačioje Klaipėdoje trinasi.

Keturios partijos – Lietuvos politinių kalinių, Lietuvos ūkio, Nepartinių judėjimas „Rinkimai 96“, Lietuvos nacionaldemokratai – šiuo metu yra likviduojamos. Sprendžiant iš 1996 metų rinkimams sukurto judėjimo, likvidacijos procesas gerokai užtruko?

„Taip, šios partijos likviduojamos teismų sprendimu, tačiau valstybė neskiria lėšų likvidavimo procesui, – teigė TM Juridinių asmenų ir religijų reikalų vyriausioji specialistė Žana Jerochovienė. – Pati partija negali pasileisti, nes dažniausiai neturi nei pirmininko, nei lėšų, nei noro.“ Pasirodo, norint išregistruoti partiją iš Registrų centro reikia „investuoti“ apie tūkstantį litų. Kas duos „nabašninkui“ tokius pinigus? Pasak Ž. Jerochovienės, prieš keletą metų buvo vykdoma speciali programa, kuria politiniai negyvėliai buvo bent oficialiai ir oriai išlydimi „pas protėvius“. Programos neliko – ir blaškosi mirusios politinės sielos nei palaidotos, nei gyvos.

Respublikonų partija, Respublikonų lyga, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (nemaišyti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais, o juo labiau su G. Vagnoriaus krikščionimis), Lietuvos reformų partija – dariniai, apie kuriuos sunku kalbėti kaip apie veiksnius politinius vienetus. Jiems labiau tinka „blusų“ turgaus, kur gali rasti įvairių, kartais net mielų, bet ne visada praktiškų senienų, prekės etiketė.

„Tikrai nežinome, ar kai kurios registre esančios partijos turi privalomus tūkstantį narių“, – tikino Ž. Jerochovienė. Teisinė painiava suteikia galimybę egzistuoti ir pensininkų, ir leiboristų, ir smulkaus bei vidutinio verslo, ir partijai „Profesinių sąjungų susivienijimas“.

Netikėta išimtis – TM nedavė leidimo Laisvės sąjungą pervadinti į Lietuvos prezidento sąjungą. Tačiau ne todėl, kad ji neturėtų tūkstančio narių, o dėl to, kad partijos pavadinimo panašumas į kitų juridinių asmenų pavadinimą gali klaidinti visuomenę.

Tad jos pirmininkės Kristinos Brazauskienės replika, kad ji pavadinsianti partiją „Prezidento našlės sąjunga“, skamba įtikinamai. Kaip peliukų Mauzerio ir Sūrskio įžvalgos.

2012 metų sausio 1 d. visos partijos turės pateikti savo narių sąrašus, tada atsiras teisinis pagrindas liliputines partijas šalinti iš registrų. Paskutiniuose savivaldos rinkimuose dalyvavo tik 23 partijos, tad nesunku paskaičiuoti, kad bent 16 politinių organizacijų esti elementarūs politiniai lavonai. Tačiau jei valstybė ir ateityje neras po tūkstantį litų politinėms pakasynoms, tai partiniai zombiai ir toliau klaidžios brandžios politinės daugiapartinės kultūros šabakštynuose.