Daugybė įvairaus amžiaus vaikų gyvena globos namuose, puoselėdami viltį rasti tikruosius namus ir mylinčią šeimą. Šie vaikai turi gerų ir blogų prisiminimų, savo poreikių, svajonių, interesų, o neretai – ir karčių atsiminimų apie nesėkmingus bandymus sugrįžti į savo biologines šeimas. Nepažindami šių vaikų, nesusibičiuliavę su jais, niekas negalės jiems padėti. Mes, suaugę šalies piliečiai, esame atsakingi už vaikus, kurie bus mūsų rytojus, todėl turime bendradarbiauti vaiko ir žmonių ateities labui.

Pastaruoju metu mūsų šalyje sparčiai vystoma ir tobulinama būsimųjų įtėvių/globėjų parengimo sistema, šeimos skatinamos globoti/įvaikinti žiniasklaidoje, per kitas masines informavimo priemones. Nuošalyje nepaliekami ir esami globėjai/įtėviai, kurie gyvena su vaikais, patyrusiais nemeilę ir begales karčių nusivylimų savo artimiausiais žmonėmis.

Vaikus globojančios ar įvaikinusios šeimos susiduria su įvairiomis problemomis, kurių sprendimui reikalingos specialios paslaugos, pagalba krizinėse situacijose ar ilgalaikės konsultacijos. Tokia pagalba dažniausiai lengviau prieinama didžiųjų šalies miestų gyventojams ir savivaldybėse, kurių Vaiko teisių apsaugos skyriai turi socialinius partnerius, vykdančius ne tik būsimų globėjų ar įtėvių paiešką, atranką ir rengimą, bet ir teikiantys jau esamų globėjų/įtėvių šeimoms socialines paslaugas. Elektrėnų socialinių paslaugų centras 2011 metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi. Bendradarbiaujant ir derinant veiklas su Trakų vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja ir specialiste vaiko teisių apsaugai buvo nuspręsta organizuoti Trakų rajono esamų globėjų/įtėvių mokymų grupę, pagal tuometinę PRIDE (dabar – GIMK (globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas)) tęstinės programos metodiką. Dalyvavo 7 globėjų šeimos iš Trakų miesto ir rajono. Grupėje dalyvavo artimi globojamų vaikų giminaičiai – seneliai, sesės ir globėjai, nesusiję  jokiais giminystės ryšiais su globojamais vaikais.

Mokymų grupės susitikimai vyko du kartus per mėnesį, susitikimų metu kalbėjomės dalyviams aktualiomis ir labiausiai opiomis temomis: savivertės suvokimas ir tenkinimas, savivertės formavimas ir elgesio reikšmės suvokimas, pozityvaus elgesio skatinimas, reagavimas į sunkumus, pagalba ir parama vaiko bei jo biologinės šeimos ryšiams (išsiskyrė vaikų giminaičių ir svetimų globėjų požiūris į problemą ir patirtis) ir parama vaiko ir jo biologinės šeimos susitikimams.

Pagal grupės dalyvių pageidavimus parengta tema, nebuvusi mokymų programoje – „Raidos sutrikimas ir psichikos liga – panašumai ir skirtumai“. Ši tema aktuali, nes dažnai globėjai/įtėviai susiduria su įvairių raidos sutrikimų turinčiais vaikais. Sutrikimai dažniausiai atsiskleidžia ugdymo proceso metu ar stresinėse, vaikui sunkiose aplinkybėse, pasireiškia elgesio, emocijų sutrikimais, neadekvačiomis reakcijomis. Reikalinga ne tik išsami informacija apie sutrikimų ir ligų simptomus, eigą, lydinčius reiškinius, bet ir išsami informacija apie pagalbą teikiančias įstaigas, specialistus.

Mokymų metu buvo ne tik pristatoma teorinė temų dalis, tačiau dalyviai turėjo galimybes atlikti užduotis, ugdančias gebėjimus, reikalingus vertinant jų globojamų vaikų savivertę, globėjai buvo įtraukiami į bendravimo įgūdžius tobulinančią veiklą, buvo atliekamos analizės remiantis asmenine patirtimi, demonstruojama ir aptariama vaizdinė medžiaga.

Susitikimų metu pasitvirtino prielaida, kad žmonėms labai svarbu turėti galimybę priklausyti, susijungti į grupę, turėti bendrus tikslus ir nesijausti vienišu sprendžiant savo problemas. Kitų grupės narių palaikymas, panašios patirtys ar patarimai, nukreipimai į pagalbą teikiančias įstaigas padidina globėjų/įtėvių galimybes kuo kokybiškiau tenkinti šeimose augančių vaikų poreikius, sustiprina ir pačius globėjus, skatina tobulėti.  Vaikai savo elgesiu išreiškia juos supančių žmonių požiūrį jų atžvilgiu, globėjai jiems tampa itin svarbūs ir yra pirmieji vaikų veidrodžiai. Parodytas dėmesys, švelnumas, rūpestis, suteiktas saugumo jausmas sukuria vaikams tikėjimo jausmą, kad jie yra kažko verti ir tik tada vaikai gali pasidalinti su aplinkiniais tuo, ką jiems duoda juos supantys žmonės. Juk nepasemsime tyro ir  gaivaus vandens  ąsočio, kurio mes patys nebūsime pripildę.

Ingrida Skublickienė, projekto vykdytoja