Prasideda nauji mokslo metai. Moksleiviai ateina į mokyklos suolus linksmi, žvalūs, kupini energijos. Taigi, mokykla pasitinka sveikus vaikus. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai sako, kad ar mokiniai išliks stiprūs, sveiki ir darbingi visus mokslo metus didžia dalimi priklauso ir nuo to, kaip vaikas psichologiškai jausis mokykloje, ar nebus užgauliojamas, ignoruojamas.

Tyrimais nustatyta, kad nuolatinė streso būsena lemia imuniteto susilpnėjimą, padidėjusį jautrumą ligoms. Todėl asmenys, patiriantys nuolatines patyčias mokykloje, darbe ar net šeimoje, pasižymi silpnesne sveikata, skundžiasi dažnais galvos, pilvo skausmais, turi miego sutrikimų. Patyčios glaudžiai susijusios ir su aukštu nerimo laipsniu, depresija, menku savęs vertinimu ar net suicidinėmis mintimis.

Patyčių mastas Lietuvoje yra katastrofiškai didelis, tarp 40 tiriamų valstybių – Lietuvoje patyčių daugiausia. Deja, šis reiškinys visuomenėje vis dar miglotai suvokiamas ir dažnai suklūstama tik tuomet, kai reikia kovoti su pasekmėmis. Dėl to dažnai kyla sveikatos ir (ar) psichologinių sutrikimų, kurie žaloja skriaudžiamąjį, priekabiautoją bei asmenis, kurie nuolat stebi patyčias ir netiesiogiai jose dalyvauja. Neretai suprasti patyčių reiškinį ir užbėgti jam už akių trūksta žinių, kurios lemtų geresnę žmogaus fizinę ir psichinę sveikatą.

Tai kas gi yra patyčios, kaip jas atpažinti?

Patyčių problematikos tyrinėtojas prof. D. Olweus, pažymi, jog patyčios arba priekabiavimas yra elgesys, kuomet prieš asmenį pakartotinai, sąmoningai, agresyviai (brutaliai) ir tyčia atliekami negatyvūs veiksmai. Šių veiksmų tikslas yra įskaudinti kitą žmogų ir sukelti jam diskomfortą. Yra žinomos dvi patyčių formos:

Tiesioginės, kai puolama atvirai: žodžiais (tai gali būti pravardžiavimas, šmeižimas), gestais, veido išraiška, fiziniu kontaktu (mušimas, spardymas, kito asmens daiktų gadinimas, nepageidaujami seksualiniai prisilietimai ir pan.).

Netiesioginės, kurioms būdingas socialinis atskyrimas, ignoravimas. Prie netiesioginių patyčių galima būtų priskirti ir rašymą bauginančių žinučių el. paštu ar telefonu.

Kaip tėvams, mokytojams atpažinti skriaudžiamąjį ir kaip suprasti, kad iš vaiko tyčiojamasi?

Mokyklos personalas turėtų sunerimti, pastebėjęs, kad: mokinys nuolat pravardžiuojamas, žeminamas, bauginamas, menkinamas, iš jo šaipomasi, jam įsakinėjama, vadovaujama, vaikas vienišas, liūdnas (ypač pertraukų metu), bijo kalbėti klasės akivaizdoje, į komandinius žaidimus tokie vaikai kviečiami paskutiniai.

Tėvai turėtų sunerimti, jeigu pastebi šių akivaizdžių požymių: vaikas turi sužalojimų, mėlynių, drabužiai apiplėšyti ir vaikas to negali paaiškinti, mokykliniai daiktai (penalai, knygos ir pan.) sulaužyti, sugadinti.

Tėvams vertėtų atkreipti dėmesį į tokius vaiko pokyčius: bijo ar nenori eiti į mokyklą, rytais jiems skauda skrandį, galvą, neramiai miega, sapnuoja košmarus, verkia pro miegus, vaikų nuotaika keičiasi, jie emociškai pratrūksta, atrodo nelaimingi, prislėgti.