Praėjusiais metais amerikietis karikatūristas Jamesas Sturmas keturis mėnesius nesinaudojo internetu. Jis dokumentavo savo patirtį ironiškam internetiniam žurnalui "Slate". J. Sturmas toli gražu nėra vienintelis asmuo, siekiantis kuriam laikui atsiriboti nuo internetinio pasaulio.

Prieš mėnesį rinkodaros guru Ericas Yaverbaumas ir Markas DiMassimo įsteigė internetinį puslapį Offlininginc.com, kuris jau paskatino daugiau nei 11 000 lankytojų pasižadėti tam tikrą apibrėžtą laiką nesinaudoti internetu ar išmaniaisiais telefonais. Pavyzdžiui, tinklapyje buvo siūloma nesinaudoti internetu per Valentino dieną.

Atsijungimas nuo interneto (offlining) yra populiarėjantis atsakas į dabar jau plačiai pripažįstamą socialinę problemą – priklausomybę nuo interneto.

Interneto mėgėjai įvardija tokius šios priklausomybės simptomus: pernelyg daug laiko praleidžiama prie kompiuterio laiko šeimos sąskaita, be tikslo naršoma informacijos perpildytuose tinklapiuose užuot vadovavusis aiškiai suformuluotais tikslais.

Teoriškai, atsijungimas nuo interneto turėtų padėti mums geriau valdyti savo tikrojo gyvenimo ir gyvenimo internete santykį. Vis dėlto, turint omenyje vis didėjančią priklausomybę nuo interneto profesinėje veikloje ir namuose, ar toks reiškinys turi prasmę? Viena yra pasižadėti nesijungti prie interneto kurią nors dieną, tačiau visai kas kita – liautis naudojusis internetu kelis mėnesius iš eilės. Vadovaujantis šiandieniniais standartais, pastarasis variantas prilygsta kone absoliučiam asketizmui.

Neseniai apie atsijungimo privalumus teko kalbėtis su dienraštyje"Guardian" dirbančiu Oliveriu Burkemanu, parašiusiu knygą „Padėkite! Kaip tapti šiek tiek laimingesniu ir šiek tiek daugiau nuveikti“ (Help! How to Become Slightly Happier and Get a Bit More Done). Atsijungimas jam yra geras būdas išvengti neproduktyvaus, betikslio naršymo: „Visad maniau ir manau, kad svarbiausia yra ne tai, kiek laiko praleidžiama naršant internete, tačiau tai, kiek ilgai pavyksta išlaikyti kontrolę“. Vis dėlto, savikontrolė yra labai slidus dalykas.

Ar Jameso Sturmo offline odisėja padėjo jam rasti tinkamą buvimo prisijungus ir atsijungus santykį savo gyvenime? Žurnalo "Slate" straipsnyje jis rašė, kad nepraranda vilties, jog „galiausiai pasieks stadiją, kuomet ims jaustis normaliai“; tačiau praėjus septyniems mėnesiams jis prisipažino, kad kol kas jam to padaryti nepavyko.

Atsijungimo (offlining) judėjimas yra gana naujas reiškinys, tačiau jo išlikimui jau kyla grėsmė dėl Web 3.0 plitimo. Plačiąja prasme Web 3.0 suprantamas kaip naujausias didysis šuolis interneto pažangoje; tai yra internetas, registruojantis tavo buvimo vietą ir netgi suprantantis, ką tu veiki. Būtent ši koncepcija labai suneramino O. Burkemanas, kai praėjusį mėnesį jis lankėsi South by Southwest parodoje (kasmetinis muzikos, kino ir interaktyvių technologijų renginys Austin mieste, Teksaso valstijoje). O. Burkemanas pamatė internetą, kuris siūlo kibernetinį buvimą visur: tinklas, kurį galima pasiekti bet kada ir bet kam, pasitelkiant bet kokį įrenginį, ir kuriame jo vartotojų buvimo vieta bei veiksmai bus automatiškai žymimi geografiškai tiksliuose interneto profiliuose. Tą jau galima stebėti foursquare ir kitose panašiose erdvėse. Panašu, kad „kibernetinė erdvė“, anksčiau buvusi tiesiog erdve, į kurią mes patenkame laikass nuo laiko prisijungdami, dabar vis labiau tiesiog egzistuoja savaime.