Į šį klausimą atsakyti rimtai pasiryžę Vienos lyginamosios turtinės kultūros ir elgsenos psichologijos instituto darbuotojai, kelerius metus tyrinėjantys žmonių turto ir pasitenkinimo santykį.

Austrų mokslininkų tyrinėjimai patvirtino, kad žmogui pinigų niekada nebus gana. Tik ar jis tampa lamingesnis storėjant piniginei?

„Iki tam tikro kiekio pinigai žmogui suteikia pasitenkinimą, – sako profesorius Thomas Druyenas, Vienos lyginamosios turtinės kultūros ir elgsenos psichologijos instituto direktorius, – Apytikriai šis pasitenkinimo lygis daugiau ar mažiau pasiekiamas, kai žmogus gauna 70 000 eurų metinių pajamų. Tai patvirtina mūsų tyrimai. Pinigų ir laimės santykis kol kas nebuvo tiriamas. Kad pinigai apskritai suteikia laimės, aš drįstu abejoti. Iš labai turtingų žmonių mes sužinojome, kad pinigai sukelia daug psichinių problemų.“

Britų mokslininkai nustatė, jog žmonės, pastebėję, kad jie turi daugiau pinigų už kitus, pasijunta laimingi. Aišku, žmonės nuolat lygina save su kitais. Pavydas kaimynui, turinčiam daugiau pinigų gali užgožti kitus gyvenimo trūkumus. Bet turtingieji lygina save tik su dar turtingesniais, o ne su vargšais.

„Pavydas mūsų gyvenime vaidina svarbų vaidmenį, pritaria profesorius T.Druyenas. – Žmonės stebi kitus, kad galėtų įvertinti savo padėtį visuomenėje. Bet pirmiausia pavydas atsiranda panašioje aplinkoje. Kad bedarbis kankintųsi iš pavydo milijardieriui – tik fikcija. Tačiau perdėtas pavydas užteršia žmogaus sielą ir kelia pavojų sveikatai.“

Austrų mokslininkai skiria sąvokas: turtingas ir pasiturintis. Anot jų, kai žmogus yra turtingas, jis rūpinasi tik savimi, siekia tik materialių tikslų. O pasiturinčiam rūpi ir visuomenė, jis prisiima atsakomybę. Turtingas, anot jų, esą kiekybinė, o pasiturintis – kokybinė sąvoka.

Kai kurie turtingieji bando suteikti savo turtui prasmę, aukodami, remdami vargstančius ar užsiimdami altruistine veikla. JAV įprastas dalykas, kad turtingieji atiduotų dalį savo turto visuomenei. Nebūtinai visus tam skatina graužianti sąžinė, tuščiagarbystė ar pripažinimo siekis. Kai kurie taip elgiasi iš tikro kilniaširdiškumo ir gailestingumo.
 
Kodėl dauguma turtingųjų dirba, kai galėtų to nedaryti? „Darbas suteikia gyvenimui prasmę ir gyvenimo orientyrą, kurio beveik niekuo neįmanoma pakeisti. Žinoma, dirba ir dauguma pasiturinčių, nes jie nori gauti dar daugiau pelno. Bet darbu neužimtas laisvas laikas sukelia nepaprastų sunkumų. Neribotos atostogos nebedžiugina žmogaus. Tik pinigai ir darbas kartu yra patikimi pasitenkinimo garantai“, – įsitikinęs austrų profesorius.

Kodėl žmonės vis tiek ieško laimės piniguose, o ne semiasi jos iš tauresnių dalykų: draugystės, meilės, sveikatos? „Tokie taurūs dalykai vis dar tebėra santykiniai, – mano profesorius T.Druyenas. – Bedarbiui jie skamba kaip pašaipa, milijonieriui jie atrodo per menki ir nereikšmingi. Kol beveik pusė žmonijos skursta, visi tie kilnūs dalykai skamba šiek tiek ciniškai. Pripažintas faktas, kad labai turtingi žmonės būna sveikesni už vargetas ir gyvena ilgiau. Lyginant pačius turtingiausius ir žmones su vidutinėmis pajamomis, sveikatos ir ilgaamžiškumo santykis pakinta pastarųjų naudai. Nesvarbu, daug ar mažai žmogus turi pinigų, jo pasitenkinimą nulemia gyvenimo kokybė. Gyvenimo kiekybė yra tik laimės iliuzija.“