Motinystės džiaugsmus kartais kaip reikiant aptemdo susidūrimas su šalyje galiojančiais įstatymais. Tuo neseniai įsitikino jauna mama, gyvenanti vienoje Lietuvos provincijų.

Būdama motinystės atostogose, sūnų auginanti moteris pastojo dar kartą ir pabandžiusi sutvarkyti formalumus dėl motinystės atostogų pratęsimo buvo nemaloniai nustebinta – dėl buvusiai darbovietei iškeltos bankroto bylos, pasak vietos valdininkų, jokios socialinės išmokos jai nepriklauso.

Aurelija (moters vardas pakeistas) šių metų birželio pabaigoje turėtų išeiti dekretinių atostogų, nes į pasaulį jau beldžiasi nauja gyvybė – antrasis moters vaikas, pirmagimiui sūnui liepos pradžioje sueis dveji.

Užsukusi į rajono savivaldybę susitvarkyti reikiamų dokumentų, moteris buvo šokiruota: „Turiu pakankamai ilgą darbo stažą vienoje darbovietėje ir pastojusi ramiai išėjau motinystės atostogų. Auginant sūnų, įmonė, kurioje dirbau, bankrutavo, tačiau pati bankroto byla dar nėra pasibaigusi ir klajoja po įvairias instancijas.

Sužinojusi, kad laukiuosi antrojo, pasidomėjau, ar man toliau bus mokamos motinystės išmokos, ir savivaldybės specialistai, su kurias bendravau, patikino, jog man tik reiks pristatyti reikalingus dokumentus ir mokėjimas bus pratęstas. Kai kreipiausi dėl šių formalumų sutvarkymo, naujienos pritrenkė: man pažymą turėjusi išduoti medikė pareiškė, jog net nėra kam uždėti antspaudo dokumente, kuriuo remiantis man pratęsiamos motinystės atostogos, mat įmonei iškelta bankroto byla“, – guodėsi moteris.

Aurelija ir toliau varstė valdininkų kabinetų duris, bet vienintelė išeitis, kurią jie sugebėjo pasiūlyti moteriai, – bent trumpam kur nors įsidarbinti ir po mėnesio išeiti vaiko auginimo atostogų. Nelabai kam rūpėjo faktas, jog nėščia moteris, kuriai iki liepos pradžios dar priklauso pirmojo vaiko priežiūros atostogos, ne tik greitai pavargsta, bet ir neturi kur palikti pirmosios atžalos, mat dėl rajone siaučiančio nedarbo vyras turėjo išvykti laikinai padirbėti į užsienį.

Bijodama prarasti socialines išmokas gimus antrajam vaikui, šios istorijos herojė kreipėsi į pažįstamą verslininką, kuris sutiko pagelbėti ir mėnesiui „formaliai“ ją įdarbino savo įmonėje.

Naujienų portalas Alfa.lt pasidomėjo, ar iš tiesų nebuvo įmanoma šiuo atveju pratęsti motinystės atostogų ir kokias socialines garantijas turi besilaukianti moteris, kurios darbdaviui iškelta bankroto byla? Iškilo ir dar vienas klausimas: ar valdininkų „patarimas“ bent trumpam įsidarbinti nepažeidžia moters teisių į likusias motinystės atostogas ir teisės auginant vaiką gauti jai priklausančias socialines garantijas?

Klaidų daro motinos ir darbdaviai

Aktyvių mamų sambūrio atstovė spaudai Rasa Paulavičienė, paklausta, ar daug į jų sambūrį kreipiasi mamų, kurios yra patekusios į panašias situacijas ir kokias dažniausias klaidas daro pačios mamos, sakė: „Tokio pobūdžio klausimų sulaukiame labai daug. Daug klaidų daro ir patys darbdaviai: paskelbęs bankrotą, darbdavys turi informuoti apie tai visus įmonės darbuotojus, net ir tuos, kurie dėl ligos ar motinystės atostogų nedirba.

Vos sužinojęs apie darbdavio bankrotą, darbuotojas turi nedelsdamas atitinkamai reaguoti. Dažnai darbdaviai neinformuoja darbuotojų apie pokyčius ir šie sužino per vėlai, tuomet, kai darbintis kitur ar bandyti registruotis darbo biržoje jau per vėlu, nes, tarkime, iki gimdymo liko labai nedaug laiko.“ Pasak pašnekovės, kai žmonės pralaukia labai svarbius terminus, vėliau jau sunku šią situaciją pakoreguoti taip, kad būtų apsaugoti būsimos mamos interesai.

Kalbėdama apie probleminius atvejus, moteris patikino, jog dažnai oficialiai ar tiesiog iš kolegų sužinojusios apie įmonės bankrotą būsimos mamos nesiima jokių veiksmų: „Mamos, vos sužinojusios apie bankrotą, turi kalbėtis su darbdaviu, nes pasitaiko tokių darbdavių, kurie būsimai mamai likus kelioms savaitėms iki motinystės atostogų išlaiko darbuotojo statusą. Tai, kad pačios mamos nesikalba su darbdaviais ir neieško alternatyvų, ypač apsunkina situaciją.“

Pašnekovė pabrėžė, kad nereikėtų pasitikėti draugių ar pažįstamų komentarais, o raštu kreiptis į „Sodrą“ ir prašyti išaiškinti, kokiais įstatymais vadovaujantis jai turi būti skiriamos išmokos ir kaip turi elgtis motina darbdavio bankroto atveju.

„Darbdaviai įsivaizduoja, kad bankroto atveju jie būsimų mamų nenuskriaudžia, nes jos turi darbo stažą ir pan., bet iš tikrųjų svarbu, kad būtų surastas abipusis dialogas“, – kalbėjo moteris.

Valstybės parama – 97 litai per mėnesį

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė, paprašyta pakomentuoti situaciją, sakė: „Jei darbdavys bankrutavo ir vaiką auginantis asmuo dėl to atleistas – socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa jam mokama toliau, net ir nesant darbdavio. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus tuo laiku tas žmogus šiuo atveju neįgyja teisės į paskesnio vaiko atostogas, t. y. jei žmogus daugiau nedirbo ir nebėra jo ankstesnio darbdavio, į kitas motinystės, motinystės (tėvystės) ar tėvystės atostogas jis negali būti išleistas.“

Pasak ministerijos atstovės, yra tam tikra parama iš valstybės biudžeto tokiais ir panašiais atvejais. Nėščiai moteriai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės pašalpos, iki numatytos gimdymo datos likus 70 kalendorinių dienų skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio (260 Lt) vienkartinė išmoka.

Taip pat tokiu atveju vaikui nuo gimimo dienos iki dvejų metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (97,5 Lt) išmoka per mėnesį („vaiko pinigai“). Vienkartinė vaiko gimimo išmoka (1430 Lt) mokama gimus vaikui nepaisant motinos draustumo ar nedraustumo. Vykstant bankroto bylai, įspėti apie atleidimą ir atleisti darbuotojus turi bankroto administratorius. Informacijos apie tai, kokie įstatymai ir kaip reglamentuoja socialinį draustumą tokiu atveju, reikia kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių.