Lietuvos vaikai tunka ir nenoriai sportuoja – tokias grėsmes jaunosios kartos sveikatai kasmet vis garsiau įvardija darželinukų ir moksleivių sveikatą tikrinantys medikai. Vieno ikimokyklinio ugdymo portalo atlikta apklausa parodė, kad tuo susirūpino ir tėvai: jie darželiuose pasigedo daugiau fizinio lavinimo užsiėmimų.

Apklausoje, atliktoje interneto portalo Ikimokyklinis.lt, kuriame pedagogai, specialistai ir tėvai dalijasi informacija apie ikimokyklinį ugdymą, dalyvavo daugiau nei aštuoni tūkstančiai respondentų iš visos Lietuvos. Paaiškėjo, kad 45 proc. tėvų norėtų papildomų fizinio lavinimo užsiėmimų darželiuose, kuriuos lanko jų vaikai. Susirūpinimas vaikų fizine sveikata ir judėjimo poreikiu pralenkė norus, kad netrūktų teatro ir vaidybos grupių.

Reikėtų daugiau lietuvių liaudies žaidimų

Tris vaikus nuo ketverių iki vienuolikos metų amžiaus auginanti vilnietė Lina Deveikienė turi ir geros, ir blogos patirties tiek valstybiniuose, tiek privačiuose darželiuose. „Šimtaprocentinė tiesa, kad grupėse daug patogiau vaikus užimti kokia nors kūrybine veikla, žaislais negu judriais žaidimais. Dauguma vaikų neturi kur išlieti savo energijos darželiuose.

Vaikai yra aktyvūs: pažiūrėkite, jei pakviesite vaiką ateiti, jis dažniausiai ne eina, o bėga. O grupėse negalima bėgioti – suprantama, jei 25 vaikai pradėtų vienu metu bėgioti, jie gali užkliudyti vienas kitą, užsigauti, o auklėtojos turėtų už tai atsakyti. Tačiau sėdėti ir visą dieną piešti vaikai taip pat negali. Pažiūrėkite, net mokyklų koridoriai per pertraukas virsta autostradomis“, – Alfa.lt sakė L. Deveikienė.

Kelis vaikus auginančios mamos nuomone, vaikams reikia išsibėgioti, pašokinėti, todėl jiems labai tiktų žaisti daugiau lietuvių liaudies žaidimų – taip jie ne tik pajudėtų, bet ir sužinotų daugiau apie etninę šalies kultūrą.

„Problema, kad kartais darželiams labai trūksta patalpų, kuriose galėtų vykti fizinio lavinimo užsiėmimai. Turėjau tokios patirties – darželyje buvo svarstoma, ar įrengti naują grupę, ar naują sporto salę, ir tik kai tėvai sukilo, išsireikalavo, kad būtų ruošiama vaikams saugi salė, kurioje jie galėtų sportuoti.


Šiemet tėvelių pageidavimu darželyje atsirado Rytų kovos menų grupė, kurią lanko ir berniukai, ir mergaitės. Kai vaiko noras judėti nukreipiamas tikslingiems dalykams, tai duoda naudos“, – įsitikinusi trejeto vaikų mama.

Juda mažiau nei prieš dešimt metų

24 proc. apklausoje dalyvavusių tėvų pageidautų mažesnių vaikų grupių darželiuose – dabar paprastai jas sudaro 20–25 vaikai. Dėl to kartais kyla problemų – paprastai darželiai turi vieną salę, kurioje vyksta ir kūno kultūros užsiėmimai, susirenka muzikuojantys, vaidinantys ar kokia kita veikla užsiimantys vaikai. „Fizinio lavinimo pamokėles rengiame ketvirtadieniais, dar turime papildomą užsiėmimą sportą mėgstantiems vaikams. Nieko daugiau ir negalėtume pasiūlyti, nes turime tik vieną salę, mūsų patalpos mažos.

Anksčiau, ypač sovietiniais laikais, vaikai labai daug sportuodavo: darželiuose būdavo žaidžiamas ir krepšinis, vykdavo intensyvesnis darbas. Žinoma, dabar vyksta įvairūs projektai, su vaikais dirbame platesniu požiūriu. Vis dėlto jie mažiau juda negu prieš dešimt metų“, – pasakojo Vilniaus lopšelio-darželio „Medynėlis“ pavaduotoja ugdymui Eugenija Bartusevičiūtė.

Lietuvos vartotojų instituto sociologinis tyrimas, atliktas 2008 metais, parodė, kad 57 proc. moksleivių nėra patenkinti savo svoriu. Klaipėdos darželio „Žiburėlis“ pavaduotoja ugdymui Laimutė Povilonienė įsitikinusi, kad vaikai daugiau sportuotų, jei keistųsi jų tėvų požiūris – pamažu taip ir vyksta. „Kiekvienas elgiasi taip, kaip nori, pakeisti požiūrį – šimto metų pareikalausianti problema. Ką mes, lietuviai, parodysime savo vaikams, jei neturime ne tik sporto, bet ir sulčių gėrimo, maitinimosi kultūros?

Tiesa, požiūris gal šiek tiek keičiasi, dabar labai daug merginų, moterų lankosi sporto klubuose, sportuoja, kad gražiau atrodytų. Labai svarbu pasidėti savotiškus pagrindus, įprasti prie fizinio aktyvumo. Tėvai dažnai ieško savo vaikams invalidumų, palengvintų grupių, kad tik jie nelankytų kūno kultūros – daro didžiulę klaidą. Yra darželyje ir nutukimo problema, turime fiziškai aktyvių, bet nutukusių vaikų“, – sakė visą gyvenimą sportavusi pedagogė.

Ji pasakojo, kad kartais tėvų ir darželio darbuotojų požiūris į fizinį aktyvumą, grūdinimasi išsiskiria: „Grūdinimo klausimais turime nesutarimų su tėvais, jie nenori vaikų leisti basomis kojytėmis lakstyti, taigi prisideriname. Tėvai sunkiai suveža sportines aprangas, bet jie nori, kad vaikai judėtų.“

L. Povilonienė pastebėjo, kad tėvus ir vaikus labai suartina, mažųjų įprotį būti fiziškai aktyviems stiprina darželyje rengiamos šeimos sporto dienos.

Svoris viršija normas dešimčia kilogramų

Vaikų sveikatą kasmet tikrinantys gydytojai tikina, kad jau antrą dešimtmetį pagrindinės problemos nesikeičia: daugiausia užfiksuojama regos ir laikysenos sutrikimų. Pastaraisiais metais gydytojų duris praveria itin daug antsvorio turinčių ar alerginėmis, kvėpavimo organų ligomis sergančių moksleivių.

Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Regina Januškienė dar mokslo metų pradžioje portalui Alfa.lt sakė, kad tenka daug kalbėtis su moksleivių ir darželinukų tėvais, atvedusiais savo atžalas tikrinti sveikatos – gimdytojai vis dažniau neskiria reikiamo dėmesio vaikų mitybai ir fiziniam aktyvumui.

„Labai didėja antsvorį turinčių vaikų skaičius, jau kelerius metus tai mums, gydytojams, krinta į akis. Antsvorio turinčių vaikų daugėja visą pastarąjį dešimtmetį, tačiau jei anksčiau tai būdavo tik kelių kilogramų antsvoris, dabar vaikų svoris viršija normas iki 10 kilogramų.


Čia mūsų technologijų amžiaus pasekmė: vaikai daug sėdi prie kompiuterių, mažiau juda, nelabai teisingai maitinasi. Kai sveikatą tikrintis ateina antsvorio turintys moksleiviai, juos kalbiname pasirinkti patinkančią sporto šaką, lankyti baseiną, aiškiname apie mitybą. Ar pasitaiko tėvų, įsitikinusių, kad tai nėra problema, vaikas turi valgyti daug? Žinoma, tuomet daug kalbamės su jais, nes toks požiūris – visos šeimos problema“, – aiškino medikė.