Esu dar trisdešimties nesulaukusi žurnalistė, turinti aukštąjį išsilavinimą, pakankamą darbo patirtį, dirbanti nuo 10 iki 49 žmonių turinčioje organizacijoje. Pagal šiuos ir keletą kitų parametrų – amžiaus grupę, išsilavinimo lygį, profesiją, darbovietės dydį mano ekonomikos sektoriuje vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra 11,4 proc. – tiek, kad turėčiau sunerimti. Kaip ir daugelis kitų lietuvių, nes, pasinaudojus Europos komisijos sukurta darbo užmokesčio skirtumų skaičiuokle, matyti, kad jis Lietuvoje yra vienas didžiausių – 25 proc.

Moters darbą vertina kaip mažiau naudingą

Tiesa, mus lenkia estai, kurių vyrų ir moterų atlyginimai skiriasi 30 proc., bet latvių skirtumas – tik 13 proc. Dauguma lietuvių dėl to nesuka sau galvos. „Būna, kad į mūsų organizaciją kreipiasi žmonės dėl nevienodo darbo užmokesčio. Tokiu atveju galime suteikti nemokamą teisininko konsultaciją. Bet dažniausiai visi priima tai kaip natūralų dalyką, vertindami moters darbą kaip mažiau naudingą ar ne tokį svarbų, sakydami, kad ji atsakinga už šeimą ir panašiai“, – situaciją aiškina Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.

Kuo mažesnis užmokestis už dažnai tokį patį darbą, tuo labiau sumažėja viso gyvenimo pajamos ir pensijos. „Lietuvoje, šioje palaimintoje Marijos žemėje, atotrūkis tarp vyrų ir moterų gaunamų atlyginimų nuolat didėja, per metus pakildamas beveik vienu procentiniu punktu ir dvidešimtaisiais nepriklausomybės metais yra pasiekęs 33 proc. Palyginus su 18 proc. 2005 metais ir 21 proc. 2008 metais, skirtumo didėjimas akivaizdus. Manęs asmeniškai tokia padėtis netenkina“, – piktinasi psichologė, psichoterapeutė, Moterų namų Krizių centro direktorė Lilija Henrika Vasiliauskienė.

Jos manymu, dėl neatsakingo vyrų požiūrio į tėvystę moterys dešimt kartų dažniau vienos augina vaikus ir yra labiau priklausomos nuo valstybės paramos.

Gyvena ilgiau ir mezga geriau?

Statistikos departamento duomenimis, moterys Lietuvoje gyvena 11,3 metų ilgiau nei vyrai, labiau siekia aukštojo mokslo, jų užimtumas didesnis nei vyrų, o nedarbo lygis auga lėčiau, taip pat daugėja moterų verslininkių ir šiek tiek mažėja darbo užmokesčio skirtumas pramonės, statybų ir paslaugų įmonėse. Tačiau lietuvių kaip labiau talentingų mezgėjų negu vertinamų profesionalių įvaizdis vis dar gajus.

„Lietuva yra vieną mažiausių biudžetų turinti ES valstybė, perskirstanti vos 29 proc. jo pajamų socialinėms reikmėms, kai tuo tarpu bendras šalių narių vidurkis yra apie 50 proc. Socialinės išmokos Lietuvoje 2007 metais – atkreipkime dėmesį, kad tai – vis dar klestėjimo metai – sudarė tik 10,9 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto, nors ES vidurkis yra beveik dvigubai didesnis.

Mūsų šalyje nuo 2000 metų stebima socialinių išmokų mažėjimo tendencija, taigi turiu pagrindo teigti, kad būtent moterų interesai mūsų visuomenėje mažiau ginami ir jas skaudžiausiai paliečia neapgalvotos reformos. Kyla klausimas, ar vyriškiai, kuriems ši sistema duoda daugiau, greičiau, lengviau, gali atstovauti demokratijai?“ – klausė L. H. Vasiliauskienė.

Skundų sunkmečiu mažėjo

Seimo pirmininkė Irena Degutienė dar prieš kelerius metus ragino aktyviau bendradarbiaujant Seimui, Vyriausybei su nevyriausybinėmis organizacijomis bei kitomis suinteresuotomis institucijomis suformuoti teisingą visuomenės požiūrį į lygias moterų ir vyrų galimybes tiek karjeros, tiek asmeninio gyvenimo srityje. Rezultatas? Šiemet, paskelbus 2010-uosius kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, paaiškėjo, kad europietės skursta labiau nei jų vyrai.

„Moterys sudaro absoliučią neturtingųjų daugumą Lietuvoje. Per motinystę, visuotinai pripažįstamą „šventa pareiga visuomenei“, jos tampa labiau pažeidžiamos ir priklausomos nuo savo sutuoktinių bei partnerių. Ilgą laiką nedalyvavusios darbo rinkoje, atsilieka konkurencinėje kovoje ir neretai, būdamos geriau išsilavinusios už Lietuvos vyrus, užima žemesnes pareigas ir gauna mažesnį atlyginimą bei pensijas“, – dar kartą primena L. H. Vasiliauskienė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai tikina, kad skundų dėl moterų ir vyrų atlyginimų skirtumų gauna nuolat, nors jų truputį mažėjo ekonominio sunkmečio metu – žmonės buvo labiau linkę išsaugoti esamą darbą ir nenorėjo tapti potencialiais nereikalingaisiais savo darbovietėse.

„Pernai skundų dėl lyties diskriminacijos darbo rinkoje per pusę metų buvo 5, o šiais metais per pirmą pusmetį tokių skundų (dėl lyties darbo santykių srityje) gavome 11. Dauguma panašių skundų būna parašomi dėl šių problemų: nėščiųjų diskriminavimo –mažinamo atlyginimo, fiktyviai didinamo atlyginimo, bloginamų darbo sąlygų, neišleidimo į mokymosi atostogas, kurios nors lyties (tiek moterų, tiek vyrų) asmenų nepriėmimo į darbą, vyrams ir moterims mokamų skirtingų atlyginimų už tą patį ar tos pačios vertės darbą, dėl diskriminuojamų iš vaiko priežiūros atostogų grįžusių tėvų, dėl to, kad valdančius postus užima tik vyrai“, – aiškina Valdas Dambrava, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas ryšiams su visuomene.

„Lietuvoje moterų atlyginimai panašūs į vyrų, bet visame pasaulyje vyrai uždirba daugiau. Gerai apmokamas vietas paprastai užima vyrai, jų atlyginimai auga, bet, kai į jas ateina daugiau moterų, prasideda stagnacija. Pavyzdžiui, anksčiau Švedijoje mokytojo profesija buvo prestižinė, jos dažniausiai imdavosi vyrai. Šį darbą pradėjus dirbti moterims, atlyginimai nustojo kilti“, – pavyzdį pateikia lyčių lygybės ekspertas, švedas Steinaras Langbakk.

Jo nuomone, atlyginimų skirtumo plyšį būtų galima užlopyti, jei šiai problemai daugiau dėmesio skirtų politikai ir truputį keistųsi šeimos modelis: tiek vyras, tiek moteris joje jaustųsi lygiaverčiai.