Rudenį pirkėjai galėjo stebėti kvapą gniaužiančius maisto kainų viražus. Skaudžiausiai vartotojo kišenei atsiliepė pagrindinių maisto produktų – kruopų, pieno, duonos, makaronų – brangimas. Tyrimai atskleidžia, kad pirkėjai savo išlaidas planuoja vis atsargiau ir renkas pigesnius produktus.

Nebrango tik mėsa

Statistikos departamento duomenys rodo, kad rugsėjį maistas brango 3,5 proc. Tuo tarpu spalį maisto produktų kainos pasistiebė mažiau – 1 proc.

Pasak „Maximos LT“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorės Linos Muižienės, nuo rudens pradžios „Maximos“ prekybos centruose 15 proc. brango dalis duonos gaminių, apie 10 proc. brango pieno produktai. Pigiausi miltai brango 10-15 proc., kruopos – 20-30 proc., aliejus – 20 proc. Kavos kaina šoktelėjo daugiausia – iki 50 proc.

„Pagrindinė priežastis, kodėl kai kurie maisto produktai brango – pasaulinėje rinkoje išaugusios žaliavų kainos“, – kainų augimo priežastis aiškino L. Muižienė.
Jai pritarė ir „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė.

Atspariausi kainų svyravimams – šviežios mėsos produktai. Rugsėjį mėsa tepabrango 0,3 proc.

Agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vedėjas Albertas Gapšys paaiškina, kad mėsos kainos trypčioja vietoje dėl mažėjančių gyvulių supirkimo kainų tendencijų. „Tačiau, lyginant su supirkimo kainomis, mėsa yra pakankamai brangi. Gali būti, kad mėsos produktų kainos pradės augti kitų metų vasarą“, – pranašavo jis.

Kai kurių maisto produktų brangimą prognozavo ir L. Muižienė. Jos teigimu, gruodį, tiekėjų iniciatyva, šiek tiek turėtų brangti pieno produktai, apie 13 proc. brangs kai kurie duonos gaminiai. „Tuo tarpu mėsa ir jos gaminiai kainuos tiek pat. Artimiausiu metu nebrangs miltai, kruopos, aliejus“, – patikino ji.

Bando atsigriebti maisto sąskaita

A. Gapšio duomenimis, pieno produktai pabrango dėl gerokai išaugusių supirkimo kainų. Tiesa, jis pabrėžė, kad prekybininkai toli gražu ne visada atsižvelgia į vyraujančias tendencijas ir kainas nustato taip, kaip jiems patogiau.

„Supirkimo kainos iš tikrųjų didėja jau nuo praėjusių metų liepos ir rugpjūčio mėnesių. Tačiau nuo 2008 m. kovo iki 2009 m. vasaros pieno supirkimo kaina buvo sumažėjusi du kartus, o parduotuvėje – tik 10-20 procentų“, - apie ne itin logiškus prekybininkų kainų nustatymo principus kalbėjo specialistas.

Be to, A. Gapšys tikino, kad aukštesnėmis pagrindinių maisto produktų kainomis prekybininkai atsako į šalyje sumažėjusį vartojimą.

„Pirmiausia krenta mažiau reikalingų prekių vartojimas. Jeigu mes nueisime į pagrindinius prekybos centrus, pamatysime, kad jie prekiauja ne tik maisto produktais, bet ir įvairiomis buities prekėmis. Šių prekių perkama mažiau. Tad prekybininkai mažėjančias pajamas bando atsigriebti maisto sąskaita. Juk pirkėjas kone didžiausią dalį pajamų – 35 proc. – skiria maistui“, – prekybininkų motyvus dėstė A. Gapšys.

Tačiau viešai, anot Agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vedėjo, skelbiamos kitos priežastys.

„Jei žemdirbiai pasakė, kad grūdų kainos auga, tai prekybininkai tuoj pat sugalvoja pabranginti duoną. Per krizinį laikotarpį jie stengėsi produktų kainas po truputį didinti“, – kalbėjo A. Gapšys.

Renkasi pigesnius produktus

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė pastebi, kad brangstant maistui, pirkėjai keičia savo įpročius: „Pastarųjų dviejų metų apklausos rodo, kad žmonės daugiausia renkasi pigesnius maisto produktus ir mažina nebūtinų pirkinių dalį. Žmonės pirkimams ruošiasi atsakingiau, sudaro pirkinių sąrašą, planuoja biudžetą, lygina kainas, apsiperka turguje“.

Pasak O. Bložienės, gyventojų išlaidos maistui nuo 2008 m. beveik nepakito. „. Žmonės su ta pačia pinigų suma stengiasi išsiversti ir didėjant kainoms“, - įsitikinusi ji.

Asmeninių finansų valdymo ekspertė pataria į apsipirkimą žiūrėti kaip į rimtą darbą, kuriam reikia pasiruošti.

„Pirmiausia mes turime padaryti „inventorizaciją“, t.y. išsiaiškinti kokius produktus turime namuose. Taip pat kiekvienam reikia sudaryti savaitės valgiaraštį – ką planuojame pagaminti pusryčiams, pietums, vakarienei. Toks susiplanavimas padeda sudaryti labai efektyvų ir aiškų pirkinių sąrašą“, – „protingo“ apsipirkimo dėsnius pateikė O. Bložienė. – Pagal pirkinių sąrašą, galime numatyti pinigų limitą. Taip pat, nuėjus į parduotuvę, labai svarbu turėti laiko limitą, nes lėto pasivaikščiojimo metu mūsų akys užkliūna tai už vieno, tai už kito gražaus dalyko. Žmogus tada linkęs išleisti daugiau, nes sprendimą kažką pirkti žmonės priima vietoje, parduotuvėje.“

„Neeikime į parduotuvę nepavalgę, po darbo, pavargę. Geriau apsipirkti kartą per savaitę, savaitgalį, pailsėjus, pavalgius ir ramiai nusiteikus, kad įvairūs kvapai ir graži išvaizda netrauktų iš piniginės papildomų litų“, - paragino O. Bložienė.

Akcijos – mąstantiems

Nors prekybininkai mėgsta pasigirti, kad jų skelbiamos akcijos žmonėms padeda taupyti, O. Bložienė siūlo nedaryti skubotų išvadų apie akcijų naudą pirkėjo kišenei. Pasak jos, akcijomis ir lojalumo kortelėmis naudotis verta, tačiau būtina atsispirti „momentiniam akcijų žavesiui“.

Tyrimai rodo, kad užrašas „akcija“ pardavimą padidina 30 proc., o prekės kaina savo ruožtu gali likti nepakeista.

„Akcijos leidžia sutaupyti, jei mes jomis mokame naudotis ir elgiamės protingai. Teko matyti įvairiausių situacijų, kuomet žmonės išleidžia po 600 litų, kad sutaupytų 100 litų ir prisiperka ne itin reikalingų prekių – daug skalbimo miltelių, popierinių rankšluosčių, tualetinio popieriaus. Tačiau nepamirškime, kad tos akcijos buvo ir bus taikomos, nes prekybos centrai konkuruoja tarpusavyje“, - Alfa.lt kalbėjo „Swedbank“ specialistė. 

Ana Juknevičiūtė