2010 liepos 23 07:17, www.alfa.lt
Finansų analitikai sako, kad būstų rinka pamažu atsigauna. Nors apklausos rodo, kad didžioji gyventojų dalis nekilnojamojo turto pirkti neketina, per pirmąjį šių metų pusmetį sudaryta daugiau nei 10 tūkst. būsto pirkimo–pardavimo sutarčių (pernai per tą patį laikotarpį parduota apie 7 tūkst. butų). Neseniai patarimų knygą, kaip pirkti nekilnojamąjį turtą, išleidęs verslininkas mano, kad lietuviai ir vėl neįvertina rizikos.
Pirkėjams – sunkūs namų darbai
Išmintingai apskaičiuoti riziką, kylančią perkant nekilnojamąjį turtą, ir įsigyti jį be pinigų, kreditų ir avansų, – verslininkas, lektorius Rolandas Butkevičius įsitikinęs, kad lietuviai vis dar permoka pirkdami būstus. Jis negaili patarimų, kaip geltonsnapiams pirkėjams sudaryti tinkamus sandorius.
Daugelis būsto besidairančių žmonių, jo nuomone, yra kritiški ir nelinkę mokytis, bet nuo 2004 metų nekilnojamojo turto prekyba užsiimantis knygos autorius įsitikinęs, kad yra tam tikros taisyklės, kurių laikantis palankius pirkimus galima įvykdyti ne tik Vakaruose.
„Toks modelis veikia ne tik Vakaruose, tai ištisa sistema, ir tokie sandoriai sudaromi netgi Lietuvoje. Tautiečiai kartais ne tik permoka gerokai daugiau nei nekilnojamasis turtas yra vertas, bet neįvertina ir rizikos imdami paskolą būstui. Todėl dabar tiek daug žmonių, kurie prisiėmė paskolų, bet negali jų grąžinti. Jeigu jie pirma būtų perskaitę mano knygą, išvengtų tokių problemų. Mano mokytojas iš JAV per 24 valandas nupirko nekilnojamojo turto, kuris vertas apie 800 tūkst. JAV dolerių, pats kišenėje turėdamas tik 100 dolerių. Esu pats sudaręs tokių sandorių. Sakote, gudrybės? Viskas legalu, šviesu ir įforminama notariškai, nors iš pradžių reikia atlikti daug sunkaus namų darbo.Norint užsidirbti perkant nekilnojamąjį turtą, reikia peržvelgti laikraščius, skaityti skelbimus internete, važinėti po rajonus, kuriuose norite pirkti būstą. Raktinės frazės: „Parduodu išsimokėtinai“, „Išperkamoji nuoma“, „Savininkas emigruoja“. Tam tikrais atvejais tai naudinga abiem šalims. Tiesa, tokie sandoriai reti, jų sudaroma maždaug vienas iš tūkstančio“, – pasakojo R. Butkevičius.
Išeitis – perpirkti emigrantų būstusSunkmečiu lietuviams, norintiems išgirsti iš pardavėjų sakant „Padarysiu nuolaidą“, vertėtų išsiaiškinti, ar savininkai neketina skirtis, nekonfliktuoja su partneriais, ar jų būstas nėra senas ir reikalaujantis remonto, kuriam nėra pinigų, ar savininkų neslegia skolos, grynųjų trūkumas, ar jų gyvenamoji vieta nepasirodė nepatogi susisiekimo atžvilgiu. Jei nusižiūrėto objekto savininkai atitinka nors vieną šių sąlygų, apsukrų pirkėją gali lydėti sėkmė. Didesnį dėmesį atkreipti reikėtų ir į emigrantų valdomą turtą: nemažai jų po kiek laiko mielai viską parduotų.
„Niekas nenori permokėti už nekilnojamąjį turtą, bet dažniausiai būtent taip ir nutinka. Pasakysiu taip: kai perku NT, perku tik didmeninėmis sąlygomis už didmeninę kainą. Priešingu atveju tai gali grėsti bankrotu, permokėjimu, paskolos negrąžinimu. Kad nepermokėtumėte, reikia derėtis su pirkėju, bet geriausias variantas – tapti jo draugu“, – aiškina verslininkas.Jau išsirinkusiems ir keliaujantiems apžiūrėti parduodamo nekilnojamojo turto objekto jis pataria būtinai pasirūpinti solidžia išvaizda: vyrams vilkėti kostiumą su kaklaraiščiu, moterims – dalykinį kostiumėlį. Jei būsimas pirkėjas pirmas pasiūlo kainą, sandoris vargu ar baigsis jo naudai. Pardavėjas – tarsi bankas„Dauguma pardavėjų valdo 100 proc. savo turto. Su jais jūs ir turite tartis ir stengtis sudaryti sandorį be tarpininkų. Ar žinote, kaip veikia bankų sistema? Štai čia viskas lygiai taip pat, tik šiuo atveju bankas – pardavėjas. Daug pardavėjų gali sutikti jums tapti savotišku banku. Parduodami savo NT išsimokėtinai, jie uždirba gerokai geresnius procentus, negu pasiūlytų bankas įkeisdamas solidų užstatą. Akivaizdu, kad jūs turite atitikti banko reikalavimus, norėdami gauti kreditą: stabilios (nemažos) mėnesinės pajamos, kreditingumas. Kai pardavėjas sutinka jums parduoti NT išsimokėtinai, tai ir vadinama technika visai be grynųjų.Jūs turite pasakyti maždaug taip: „Aš pirksiu jūsų NT su viena sąlyga – išsimokėtinai. Mane domintų kuo ilgesnis mokėjimo terminas. Pradinio įnašo aš neturiu, tačiau mokėsiu kas mėnesį maksimalią sumą, kurią galiu sau leisti“, – savo knygoje pataria R. Butkevičius.
Jis taip pat siūlo pasitelkti kūrybiškumą, jei pardavėjas reikalauja piniginio avanso: vietoje jo siūlyti automobilį, juvelyrinius dirbinius, savo, kaip kurios nors srities profesionalo, paslaugas. Pirkėjus, kurie įsigyja būstą, tikėdamiesi, kad po kelerių metų jo vertė išaugs iki 10 proc., jis vadina naivuoliais, nes ir pats yra padaręs būtent šią klaidą. Didelius kreditus imančiuosius, neapgalvojančius, kaip galėtų pagerinti įsigytą nekilnojamąjį turtą, kad jis neštų pelną, taip pat. Planuojant pirkti būstą, verta susirasti pinigų turinčių partnerių – taip galima įsigyti turto turint mažai grynųjų.
Rugilė Audenienė
Pirkėjams – sunkūs namų darbai
Išmintingai apskaičiuoti riziką, kylančią perkant nekilnojamąjį turtą, ir įsigyti jį be pinigų, kreditų ir avansų, – verslininkas, lektorius Rolandas Butkevičius įsitikinęs, kad lietuviai vis dar permoka pirkdami būstus. Jis negaili patarimų, kaip geltonsnapiams pirkėjams sudaryti tinkamus sandorius.
Daugelis būsto besidairančių žmonių, jo nuomone, yra kritiški ir nelinkę mokytis, bet nuo 2004 metų nekilnojamojo turto prekyba užsiimantis knygos autorius įsitikinęs, kad yra tam tikros taisyklės, kurių laikantis palankius pirkimus galima įvykdyti ne tik Vakaruose.
„Toks modelis veikia ne tik Vakaruose, tai ištisa sistema, ir tokie sandoriai sudaromi netgi Lietuvoje. Tautiečiai kartais ne tik permoka gerokai daugiau nei nekilnojamasis turtas yra vertas, bet neįvertina ir rizikos imdami paskolą būstui. Todėl dabar tiek daug žmonių, kurie prisiėmė paskolų, bet negali jų grąžinti. Jeigu jie pirma būtų perskaitę mano knygą, išvengtų tokių problemų. Mano mokytojas iš JAV per 24 valandas nupirko nekilnojamojo turto, kuris vertas apie 800 tūkst. JAV dolerių, pats kišenėje turėdamas tik 100 dolerių. Esu pats sudaręs tokių sandorių. Sakote, gudrybės? Viskas legalu, šviesu ir įforminama notariškai, nors iš pradžių reikia atlikti daug sunkaus namų darbo.Norint užsidirbti perkant nekilnojamąjį turtą, reikia peržvelgti laikraščius, skaityti skelbimus internete, važinėti po rajonus, kuriuose norite pirkti būstą. Raktinės frazės: „Parduodu išsimokėtinai“, „Išperkamoji nuoma“, „Savininkas emigruoja“. Tam tikrais atvejais tai naudinga abiem šalims. Tiesa, tokie sandoriai reti, jų sudaroma maždaug vienas iš tūkstančio“, – pasakojo R. Butkevičius.
Išeitis – perpirkti emigrantų būstusSunkmečiu lietuviams, norintiems išgirsti iš pardavėjų sakant „Padarysiu nuolaidą“, vertėtų išsiaiškinti, ar savininkai neketina skirtis, nekonfliktuoja su partneriais, ar jų būstas nėra senas ir reikalaujantis remonto, kuriam nėra pinigų, ar savininkų neslegia skolos, grynųjų trūkumas, ar jų gyvenamoji vieta nepasirodė nepatogi susisiekimo atžvilgiu. Jei nusižiūrėto objekto savininkai atitinka nors vieną šių sąlygų, apsukrų pirkėją gali lydėti sėkmė. Didesnį dėmesį atkreipti reikėtų ir į emigrantų valdomą turtą: nemažai jų po kiek laiko mielai viską parduotų.
„Niekas nenori permokėti už nekilnojamąjį turtą, bet dažniausiai būtent taip ir nutinka. Pasakysiu taip: kai perku NT, perku tik didmeninėmis sąlygomis už didmeninę kainą. Priešingu atveju tai gali grėsti bankrotu, permokėjimu, paskolos negrąžinimu. Kad nepermokėtumėte, reikia derėtis su pirkėju, bet geriausias variantas – tapti jo draugu“, – aiškina verslininkas.Jau išsirinkusiems ir keliaujantiems apžiūrėti parduodamo nekilnojamojo turto objekto jis pataria būtinai pasirūpinti solidžia išvaizda: vyrams vilkėti kostiumą su kaklaraiščiu, moterims – dalykinį kostiumėlį. Jei būsimas pirkėjas pirmas pasiūlo kainą, sandoris vargu ar baigsis jo naudai. Pardavėjas – tarsi bankas„Dauguma pardavėjų valdo 100 proc. savo turto. Su jais jūs ir turite tartis ir stengtis sudaryti sandorį be tarpininkų. Ar žinote, kaip veikia bankų sistema? Štai čia viskas lygiai taip pat, tik šiuo atveju bankas – pardavėjas. Daug pardavėjų gali sutikti jums tapti savotišku banku. Parduodami savo NT išsimokėtinai, jie uždirba gerokai geresnius procentus, negu pasiūlytų bankas įkeisdamas solidų užstatą. Akivaizdu, kad jūs turite atitikti banko reikalavimus, norėdami gauti kreditą: stabilios (nemažos) mėnesinės pajamos, kreditingumas. Kai pardavėjas sutinka jums parduoti NT išsimokėtinai, tai ir vadinama technika visai be grynųjų.Jūs turite pasakyti maždaug taip: „Aš pirksiu jūsų NT su viena sąlyga – išsimokėtinai. Mane domintų kuo ilgesnis mokėjimo terminas. Pradinio įnašo aš neturiu, tačiau mokėsiu kas mėnesį maksimalią sumą, kurią galiu sau leisti“, – savo knygoje pataria R. Butkevičius.
Jis taip pat siūlo pasitelkti kūrybiškumą, jei pardavėjas reikalauja piniginio avanso: vietoje jo siūlyti automobilį, juvelyrinius dirbinius, savo, kaip kurios nors srities profesionalo, paslaugas. Pirkėjus, kurie įsigyja būstą, tikėdamiesi, kad po kelerių metų jo vertė išaugs iki 10 proc., jis vadina naivuoliais, nes ir pats yra padaręs būtent šią klaidą. Didelius kreditus imančiuosius, neapgalvojančius, kaip galėtų pagerinti įsigytą nekilnojamąjį turtą, kad jis neštų pelną, taip pat. Planuojant pirkti būstą, verta susirasti pinigų turinčių partnerių – taip galima įsigyti turto turint mažai grynųjų.
Rugilė Audenienė
Griežtai draudžiama Trakietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Trakietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Trakietis.lt nuorodą.




