Lietuva jau ne kartą skolinosi tarptautinėse rinkose ir 2009 m.rugpjūčio viduryje skelbta, kad jau buvo pasiskolinta 7,6 mlrd. Litų, kai kuriais atvejais lėšų Vyriausybė pritraukė už didesnes nei 9 proc. palūkanas.  Arba  2010 pradžioje  Vyriausybė pasiskolino 1,5 mlrd. JAV dolerių, kur metinė palūkanų norma sieks 6,75 proc.
Didžiausi grąžinimai Valstybės vardu pasiskolintų lėšų yra  numatyti 2012, 2013 ir 2016 m.
Kaip Vyriausybė planuoja grąžinti skolas, ar yra skolų grąžinimo grafikas trims – penkiems metams?
2010 metų Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas sudaro 8,1 mlrd. Litų, tačiau Finansų ministerija paskelbė, kad matyt reikės skolintis apie 13,2 mlrd. Litų. 2010 m. vasario mėnesį valdžios sektoriaus skola jau sudaro 31,5 mlrd. Litų, tačiau grėsmingas ne pats skolos dydis, bet ilgalaikių paskolų palūkanų grąžinimas. Ilgalaikių paskolų vidutinė palūkanų norma 2009 metais ES finansų rinkoje sudarė apie 14 procentų (tai prognozuojama 2010 – 2012 Konvergencijos programa) o  2010 m. bus apie 8 procentus. Labai paprasta paskaičiuoti, kokią skolos naštą ši Vyriausybė paliks ateities kartoms. Vyriausybė 2009 m.  grąžino skolos  4,3 mlrd. Litų dar apie 1  mlrd. Litų sudarė skolos aptarnavimo išlaidos. Per 2010 metų sausio – kovo mėn. Vyriausybė pasiskolino 6,6 mlrd. Litų.

Pramonė  

Premjeras džiaugėsi, kad jau suvaldė krizę, kad apie 1,5 metų Vyriausybės nuveiktus darbus bus rašomi vadovėliai, disertacijos. “kaip mums pavyko taip pasiekti – pasaulyje stebisi daug kas”.  Nesuprantama apie kokius pasiekimus buvo kalbama? Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum) 2009 metų ataskaitoje Lietuva tarp 133 šalių pagal konkurencingumą iš 40 vietos atsidūrė 55 vietoje (Lenkija buvo 53 dabar 46 vietoje), pagal protų nutekėjimą esame 100 vietoje, pagal valstybės išlaidų švaistymą esame 117 vietoje, o pagal valstybinio reguliavimo klausimus net 126 vietoje kartu su Afrikos valstybėmis.  Per metus Lietuvos ūkio struktūra nukrito visuose sektoriuose, ypač 48 proc. – statyba, 23,9 proc. – vidaus prekyba. Šalies pramonės įmonių eksportas sumažėjo apie 75 procentus (60 proc. sumažėjo transporto paslaugos, chemijos pramonės eksportas, 30 procentų – turizmo ir t.t.). Per 2009 metų 9 mėnesius bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas šalyje sumažėjo apie  40 procentų. Vien per 2009 m. I pusm. Šalies eksporto apimtys sumažėjo 30 proc., importas sumažėjo – 42,3 procentais (lyginant su 2008 m.)  Ar šiais pasiekimais gyrėsi premjeras?

Mūsų šiandieninė Vyriausybė nukrypo į laisvos rinkos liberalizmo valdymo modelį (pinigų srautai nebuvo kontroliuojami, nebuvo šilumos, elektros ir kt. kainų valstybinio reguliavimo, Lietuvoje veikiantys bankai turėjo išskirtines sąlygas), ko krizės sąlygomis nerekomendavo Europos Sąjungos ir pasaulio ekonomikos ekspertai. Knygas jau rašo apie panašių krizių prevenciją, analizuojamos priežastys kaip nepatekti į krizės pinkles, arba kaip sušvelninti žiaurių padarinių pasekmes.  

Akcizai

Nuo 2009 m. kovo 1 d. ir rugsėjo 1 d. buvo padidinti akcizai tabakui, alkoholiniams gėrimams, benzinui ir dyzeliniams degalams. Tuo pačiu, Vyriausybė prognozavo, kad 2009 metais Valstybės biudžetas gaus papildomai 690 mln. Litų pajamų, šių produktų realizavimo apimtys išliks 2008 metų lygio.

Jeigu 2008 metais iš Akcizo mokesčio į Valstybės biudžetą buvo surinkta pajamų 3,354 mlrd. Litų, tai 2009 metais tiktai 3,258 mlrd. Litų, arba 96 mln. Litų mažiau, nors teikiant biudžetą buvo planuojama, kad surinks daugiau. 2010 m. I ketvirčio VB pajamų surinkimo iš Akcizo mokesčio prognozės irgi nepasitvirtino (planavo gauti pajamų  710 mln. Litų, o gavo 657,9 mln. Litų, tai yra net 52 mln. Litų mažiau.

Dabar Vyriausybė aiškina, kad sumažėjo gyventojų vartojimas. Tuo pačiu įvairios institucijos (muitinė, STT, FNTT) teigia, kad šių prekių nelegalus įvežimas išaugo apie 2-3 kartus ir dėl to biudžetas praranda apie 1,5 mlrd. Litų papildomų pajamų. Kaip LRV vykdo savo programinius įsipareigojimus – „Kova su korupcija“?

PVM surinkimas 2008 – 2010 metais

Šiandieninė Vyriausybė nuo 2009 m. sausio 1d. ne tik atsisakė visų PVM lengvatų (ypač pagrindiniams maisto produktams buvo 5 proc. tarifas), bet ir nuo 18 iki 19 procentų padidino bendrą PVM tarifą, o nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. standartinis PVM tarifas buvo padidintas iki 21 procento. Svarstant 2009 metų Valstybės biudžetą Vyriausybė prognozavo, kad vien iš PVM gaus papildomai 930 mln. Litų pajamų.

Jeigu 2008 metais iš PVM į Valstybės biudžetą buvo surinkta pajamų 9,243 mlrd. Litų, tai 2009 metais surinkta tiktai 6,799 mlrd. Litų, arba 2,444 mlrd. Litų mažiau nei 2008 m.

Vyriausybės vadovas aiškina, kad padidėjo vartojimas, kad krizė baigėsi, matyt jam tokias išvadas leidžia padaryti, kad valstybės biudžetas iš PVM 2010 m. I ketvirčio planą viršijo net 377 mln. Litų.  Mes manome, kad FM nesugebėjo prognozuoti PVM pajamų net 3 mėnesiam (ką jau kalbėti apie 2-3 metus). 

Vyriausybė, net ženkliai padidinusi PVM tarifą ir išplėtusi mokesčio bazę 2010 m. iš PVM planavo surinkti tiktai 6,078 mlrd. Litų, o tai 721 mln. Litų mažiau nei iš PVM buvo gauta pajamų 2009 metais arba 3165 mln. Litų mažiau nei buvo surinkta 2008 metais. Gal Finansų ministerija paaiškins kodėl 2009 metais VB negavo planuotų gauti 930 mln. Litų pajamų iš PVM? Toks efektyvus FM VB pajamų planavimas priverčia Seimą kasmet po 2-3 kartus kooreguoti Valstybės biudžetą.