2012 m. Gegužės 22 d., Antradienis,
Vieni mūsų miškus, ežerus ir pievas rodo užsieniečiams, ir jie lieka sužavėti. Kiti nori prisistatyti daug namų, nutiesti kelius, vandentiekį ir, žinoma, viską aptverti. O dar kitiems saugomos teritorijos – patraukli vieta žemdirbystei, kad ir kiaulių ar paukščių fermoms. Kodėl gi ne, jei kitose Lietuvos vietose žmonės protestuoja prieš didelių fermų skleidžiamą taršą. Ar Lietuvos žmonėms dar reikia nesutrypto kraštovaizdžio, ar tai tik atskirų asmenų, klanų pasipelnymo šaltinis.
Prilygino satanistų suvažiavimui
Krekenavoje vykusioje konferencijoje kalbėjome apie problemas, o šitoje – apie galimybes, – lapkričio 24 d. vykusią konferenciją „Kaimo plėtros ir aplinkosaugos iššūkiai Lietuvoje: dabartis ir ateities perspektyvos“ pradėjo konferencijos organizatorius Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. Prieš metus Krekenavoje vykusios konferencijos tęsinys persikėlė į Trakus. Konferencijoje, be Aplinkos ministerijos atstovų, specialistų, bendruomenių atstovų, dalyvavo Seimo nariai, spaudos atstovai.
Pagrindinė mintis – kodėl saugomose teritorijose gyvenantis žmogus tapo priešu. Kalbėtis reikėjo anksčiau, o dabar reikia pakoreguoti, kad biurokratai, siekiant darnios plėtros, taptų sąjungininkais. Reikia pereiti prie vertybės,– kalbėjo Seimo narė Dalia Kuodytė.
Saugomų teritorijų vertybių temą toliau vystė Rimantas Klimas, vienas iš Krekenavos konferencijos organizatorių, visuomeninės kraštotvarkos draugijos valdybos narys. Kalbą pradėjo vaizdingai. „Kai vakar pasigyriau apie dalyvavimą konferencijoje, žinote ką man pasakė, kad dalyvausiu satanistų suvažiavime, – sakė R. Klimas.– Reikia pasitikrinti, kokiomis akimis žiūrime į kaimą. Kodėl šimtams gyventojų atimti teisėti lūkesčiai vykdyti teritorijų planavimą miško paskirties žemėje. Viskas vyksta tarytum ant valdininkų durų būtų parašyta: „Palaidokite viltį“. Kreipiausi į Seimą – nei priviet, nei otviet (nei labas, nei sudie, – aut. pastaba ). Visą įstatymą (Saugomų teritorijų,– aut. pastaba ) kūrė tie patys žmonės. Kaltė tenka ir buvusiam prezidentui Valdui Adamkui, nes rėmė prievartinę saugomų teritorijų politiką. O mums reikia visa tai išmontuoti“, – putojo kraštotvarkos draugijos valdybos narys.
R. Klimas, vaizdingais posakiais palydėjęs saugomų teritorijų atžvilgiu vykdomą politiką, perėjo prie kritikos rajonų bendriesiems planams. Susipažinęs su Ignalinos, Zarasų, Vilniaus rajono, Trakų bendraisiais planais, pasipiktino, kad pastarieji sudaryti gamtinio karkaso pagrindu. Mat ten yra per daug draudimų. Kaip pavyzdį pateikė Ignalinos rajoną, kuriame yra 600 kaimų, ir kiekvienam jų nustatyta plėtros galimybė procentais. Kalbėtojas pabrėžė, kad dažniausiai bendruosiuose planuose numatyta per maža galimybė plėtrai, o kai kuriuose jos visiškai nėra. Daug kritikos sulaukė ir bendrųjų planų vietovių reglamentavimas. R. Klimo perskaitytas plane „U“ žymėjimo paaiškinimas, kuris dėl neaiškaus pateikimo buvo nesuprantamas, salėje sukėlė juoką. Planavimas dėl planavimo. Taip įvardijo R. Klimas dabar vykdomą teritorijų planavimą, kai jį vykdo ne valstybinės, o privačios institucijos, panaudodamos ES lėšas. Tokiu būdu, kol bus lėšų, bus planuojama ir planuojama. „Kam reikalinga ta griozdiška, nepalanki sistema. Visuomenei? O kas yra visuomenės interesas, tai bolševikinio komunizmo atmaina“, – pranešimo pabaigoje tėškė R. Klimas.
Problemų yra visur
Aplinkos ministerijos atstovas, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras sakė, kad Aplinkos ministerija atsižvelgia į politikų, visuomenės, specialistų kritiką ir saugomų teritorijų reglamentavimo gerinimui skiria daug dėmesio. Šiuo metu, pasak V. Bezaro, Vyriausybės programoje yra pateiktos ta tema bent šešios priemonės. Į saugomų teritorijų priemonių planą įeina įstatymo keitimo projektas, valdymo ir veiklos reglamentavimo programos.
Replikuodamas į kalbėjusiųjų kritiką saugomų teritorijų atžvilgiu, V. Bezaras atkreipė dėmesį, kad problemos, esančios visoje Lietuvoje, dažnai permetamos tik saugomoms teritorijoms. Netiesa, kai sakoma, kad saugomose teritorijose nyksta kaimai, išsikelia žmonės. Pavyzdžiui, Tverčiaus mietelio mokykloje tik keletas mokinių, o iki parko – 30 kilometrų. Ir taip visoje Lietuvoje, ir ne tik. Kaimų nykimas būdingas visai Europai. Kaip ir kitos problemos. 1997 metais Aplinkos ministerijos darbuotojas apsilankė Vokietijos miško nacionaliniame Bavarijos parke kaip tik tuo metu, kai tenai žmonės protestavo dėl parką užpuolusių kenkėjų, kitur – dėl parkų trūkumo.
Į konferenciją buvo pakviestas ir dalyviams pristatytas „žaliųjų“ atstovas Saulius Lapienis. (S. Lapienis yra tik naujai besikuriančios politinės partijos „Lietuvos žaliųjų sąjūdis“ narys, nieko kol kas bendro neturintis su dabartine visuomenine organizacija, Lietuvos žaliųjų judėjimu,– aut. past.). Pranešėjas pasidalijo patirtimi, kai lankėsi Europos šalyse ir pastebėjo, jog Airija, Škotija visiškai nebeturi miškų. O Vokietija – vietoje natūralių miškų, tik parkus. Taip pat kvietė atkreipti dėmesį į problemas – kaip genetiškai modifikuoti organizmai, atliekų tvarkymas, biomasė, energetika, – kurios nesusijusios su saugomomis teritorijomis, bet yra svarbi aplinkosaugos dalis.
Viskuo kalta Seimo narė
Konferencijoje kalbėjęs V. Bezaras kritiškai atsiliepė apie dabartinę, paskutinę Seime sudarytą saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo darbo grupę. Jo nuomone, tai pati silpniausia iš visų kada nors sudarytų grupių. Saugomų teritorijų įstatymas tobulinamas jau kelinti metai, sudarant grupes, parengiant projektus ir juos padedant į stalčių. Taip gimė buvusio Seimo nario Juozo Jaruševičiaus projektas. Vėliau, atėjus į Seimą D. Kuodytei, staiga jos iniciatyva atsirado dar vienas projektas. Šitam projektui įgyvendinti ir sudaryta iš Seimo narių dabartinė darbo grupė. Kaip sakė V. Bezaras, dabartinėje darbo grupėje nėra specialistų, kurie tinkamai galėtų įvertinti įstatymo nuostatus ir juos pakeisti.
Į pasisakančių sąrašą įsirašęs Visuomeninės kraštotvarkos draugijos pirmininkas Romas Kiltinavičius nurodė, kas kaltas dėl Saugomų teritorijų įstatymo projektų įgyvendinimo. Jo manymu, tai Seimo narė Aurelija Stancikienė ir jos vyras, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas Dalius Stancikas. Tai jie padarė viską, kad projektas atgultų į stalčių ir visos saugomų teritorijų blogybės egzistuotų toliau.
Nebuvo paaiškinta, kodėl minima D. Stanciko pavardė, bet į diskusiją įsitraukęs Seimo narės D. Kuodytės padėjėjas Ričardas Čekutis paaiškino, kad Seimo narė čia nieko dėta, o naujai sudaryta darbo grupė galbūt sujungs abu projektus ir pasikvies specialistų. Tačiau kas žino, kas tokią nuomonę suformavo Visuomeninei kraštotvarkos draugijai, kurios nė vieno atstovo nebuvo matyti nei kai jai vadovavo A. Stancikienė, nei dabar – vadovaujant Seimo narei Loretai Graužinienei. Kaip nebuvo pasakyta ir apie tai, kad A. Stancikienės vadovaujama darbo grupė buvo sujungusi J. Jaruševičiaus ir D. Kuodytės projektus. Pagal projektus pakoregavus Saugomų teritorijų įstatymą, darbo grupė buvo nušalinta ir vietoje jos sukurta kita.
Reikia kompensacijų
R. Klimui kritikuojant teritorijų planavimo specialistus dėl bendrųjų planų buvo galima suprasti, kad ir čia kalta saugomų teritorijų tarnyba. Tuo tarpu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė išėjusi prieš salę aukštai pakėlė ką tik gautą medalį už pagalbą atstatant Labanoro miestelio bažnyčią. Salėje mirtina tyla – niekas neplojo. Saugomų teritorijų tarnybos direktorė norėjo pasakyti, kad jos tarnybos valdose yra palaikančių, padedančių ir surandančių bendrą kalbą, kai reikia spręsti įvairiausius reikalus. Ir taip yra daugelyje Lietuvos saugomų teritorijų. Bet ar tam buvo surengta konferencija, ar dėl to susirinko žmonės, kad pritartų saugomų teritorijų direkcijos idėjoms, propaguojamoms vertybėms, kai jau kelinti metai siekiama šią tarnybą išardyti.
Konferencijoje buvo daug kalbėta apie ten gyvenančius ir be galo vargstančius žmones. Ir kaip reikėtų jiems kompensuoti už viską, lyg jie gyventų ne gražioje aplinkoje, o tiesiog pragare. Kai buvo pabandyta paaiškinti, kad viena iš kompensacijų jiems galėtų būti pati jų gyvenamoji vietovė, tai salėje kilo toks triukšmas, tarytum kas būtų po užpakaliais druskos papylęs.
Ar buvo salėje nuo seno saugomose teritorijose gyvenančių žmonių, kurie iš tikro turi nepatogumų ir bėdų dėl griežtesnio toms teritorijoms taikomo režimo? Gal ir buvo, bet dėl pranešėjų gausos jie nespėjo pasisakyti, o gal išsikvėpė.
Gal buvo delegavę R. Kiltinavičių, kuris, sprendžiant iš ankstesnių publikacijų spaudoje, norėtų su D. Kuodytės pagalba panaikinti saugomų teritorijų statusą ir atrišti rankas ten gyvenantiesiems. Tačiau paklausus jo paties, kokia ta visuomeninė jų organizacija, kokiam tikslui įsikūrusi, jos vadovas taip ir nesugebėjo atsakyti.
Bernardinai.lt
Prilygino satanistų suvažiavimui
Krekenavoje vykusioje konferencijoje kalbėjome apie problemas, o šitoje – apie galimybes, – lapkričio 24 d. vykusią konferenciją „Kaimo plėtros ir aplinkosaugos iššūkiai Lietuvoje: dabartis ir ateities perspektyvos“ pradėjo konferencijos organizatorius Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. Prieš metus Krekenavoje vykusios konferencijos tęsinys persikėlė į Trakus. Konferencijoje, be Aplinkos ministerijos atstovų, specialistų, bendruomenių atstovų, dalyvavo Seimo nariai, spaudos atstovai.
Pagrindinė mintis – kodėl saugomose teritorijose gyvenantis žmogus tapo priešu. Kalbėtis reikėjo anksčiau, o dabar reikia pakoreguoti, kad biurokratai, siekiant darnios plėtros, taptų sąjungininkais. Reikia pereiti prie vertybės,– kalbėjo Seimo narė Dalia Kuodytė.
Saugomų teritorijų vertybių temą toliau vystė Rimantas Klimas, vienas iš Krekenavos konferencijos organizatorių, visuomeninės kraštotvarkos draugijos valdybos narys. Kalbą pradėjo vaizdingai. „Kai vakar pasigyriau apie dalyvavimą konferencijoje, žinote ką man pasakė, kad dalyvausiu satanistų suvažiavime, – sakė R. Klimas.– Reikia pasitikrinti, kokiomis akimis žiūrime į kaimą. Kodėl šimtams gyventojų atimti teisėti lūkesčiai vykdyti teritorijų planavimą miško paskirties žemėje. Viskas vyksta tarytum ant valdininkų durų būtų parašyta: „Palaidokite viltį“. Kreipiausi į Seimą – nei priviet, nei otviet (nei labas, nei sudie, – aut. pastaba ). Visą įstatymą (Saugomų teritorijų,– aut. pastaba ) kūrė tie patys žmonės. Kaltė tenka ir buvusiam prezidentui Valdui Adamkui, nes rėmė prievartinę saugomų teritorijų politiką. O mums reikia visa tai išmontuoti“, – putojo kraštotvarkos draugijos valdybos narys.
R. Klimas, vaizdingais posakiais palydėjęs saugomų teritorijų atžvilgiu vykdomą politiką, perėjo prie kritikos rajonų bendriesiems planams. Susipažinęs su Ignalinos, Zarasų, Vilniaus rajono, Trakų bendraisiais planais, pasipiktino, kad pastarieji sudaryti gamtinio karkaso pagrindu. Mat ten yra per daug draudimų. Kaip pavyzdį pateikė Ignalinos rajoną, kuriame yra 600 kaimų, ir kiekvienam jų nustatyta plėtros galimybė procentais. Kalbėtojas pabrėžė, kad dažniausiai bendruosiuose planuose numatyta per maža galimybė plėtrai, o kai kuriuose jos visiškai nėra. Daug kritikos sulaukė ir bendrųjų planų vietovių reglamentavimas. R. Klimo perskaitytas plane „U“ žymėjimo paaiškinimas, kuris dėl neaiškaus pateikimo buvo nesuprantamas, salėje sukėlė juoką. Planavimas dėl planavimo. Taip įvardijo R. Klimas dabar vykdomą teritorijų planavimą, kai jį vykdo ne valstybinės, o privačios institucijos, panaudodamos ES lėšas. Tokiu būdu, kol bus lėšų, bus planuojama ir planuojama. „Kam reikalinga ta griozdiška, nepalanki sistema. Visuomenei? O kas yra visuomenės interesas, tai bolševikinio komunizmo atmaina“, – pranešimo pabaigoje tėškė R. Klimas.
Problemų yra visur
Aplinkos ministerijos atstovas, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras sakė, kad Aplinkos ministerija atsižvelgia į politikų, visuomenės, specialistų kritiką ir saugomų teritorijų reglamentavimo gerinimui skiria daug dėmesio. Šiuo metu, pasak V. Bezaro, Vyriausybės programoje yra pateiktos ta tema bent šešios priemonės. Į saugomų teritorijų priemonių planą įeina įstatymo keitimo projektas, valdymo ir veiklos reglamentavimo programos.
Replikuodamas į kalbėjusiųjų kritiką saugomų teritorijų atžvilgiu, V. Bezaras atkreipė dėmesį, kad problemos, esančios visoje Lietuvoje, dažnai permetamos tik saugomoms teritorijoms. Netiesa, kai sakoma, kad saugomose teritorijose nyksta kaimai, išsikelia žmonės. Pavyzdžiui, Tverčiaus mietelio mokykloje tik keletas mokinių, o iki parko – 30 kilometrų. Ir taip visoje Lietuvoje, ir ne tik. Kaimų nykimas būdingas visai Europai. Kaip ir kitos problemos. 1997 metais Aplinkos ministerijos darbuotojas apsilankė Vokietijos miško nacionaliniame Bavarijos parke kaip tik tuo metu, kai tenai žmonės protestavo dėl parką užpuolusių kenkėjų, kitur – dėl parkų trūkumo.
Į konferenciją buvo pakviestas ir dalyviams pristatytas „žaliųjų“ atstovas Saulius Lapienis. (S. Lapienis yra tik naujai besikuriančios politinės partijos „Lietuvos žaliųjų sąjūdis“ narys, nieko kol kas bendro neturintis su dabartine visuomenine organizacija, Lietuvos žaliųjų judėjimu,– aut. past.). Pranešėjas pasidalijo patirtimi, kai lankėsi Europos šalyse ir pastebėjo, jog Airija, Škotija visiškai nebeturi miškų. O Vokietija – vietoje natūralių miškų, tik parkus. Taip pat kvietė atkreipti dėmesį į problemas – kaip genetiškai modifikuoti organizmai, atliekų tvarkymas, biomasė, energetika, – kurios nesusijusios su saugomomis teritorijomis, bet yra svarbi aplinkosaugos dalis.
Viskuo kalta Seimo narė
Konferencijoje kalbėjęs V. Bezaras kritiškai atsiliepė apie dabartinę, paskutinę Seime sudarytą saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo darbo grupę. Jo nuomone, tai pati silpniausia iš visų kada nors sudarytų grupių. Saugomų teritorijų įstatymas tobulinamas jau kelinti metai, sudarant grupes, parengiant projektus ir juos padedant į stalčių. Taip gimė buvusio Seimo nario Juozo Jaruševičiaus projektas. Vėliau, atėjus į Seimą D. Kuodytei, staiga jos iniciatyva atsirado dar vienas projektas. Šitam projektui įgyvendinti ir sudaryta iš Seimo narių dabartinė darbo grupė. Kaip sakė V. Bezaras, dabartinėje darbo grupėje nėra specialistų, kurie tinkamai galėtų įvertinti įstatymo nuostatus ir juos pakeisti.
Į pasisakančių sąrašą įsirašęs Visuomeninės kraštotvarkos draugijos pirmininkas Romas Kiltinavičius nurodė, kas kaltas dėl Saugomų teritorijų įstatymo projektų įgyvendinimo. Jo manymu, tai Seimo narė Aurelija Stancikienė ir jos vyras, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas Dalius Stancikas. Tai jie padarė viską, kad projektas atgultų į stalčių ir visos saugomų teritorijų blogybės egzistuotų toliau.
Nebuvo paaiškinta, kodėl minima D. Stanciko pavardė, bet į diskusiją įsitraukęs Seimo narės D. Kuodytės padėjėjas Ričardas Čekutis paaiškino, kad Seimo narė čia nieko dėta, o naujai sudaryta darbo grupė galbūt sujungs abu projektus ir pasikvies specialistų. Tačiau kas žino, kas tokią nuomonę suformavo Visuomeninei kraštotvarkos draugijai, kurios nė vieno atstovo nebuvo matyti nei kai jai vadovavo A. Stancikienė, nei dabar – vadovaujant Seimo narei Loretai Graužinienei. Kaip nebuvo pasakyta ir apie tai, kad A. Stancikienės vadovaujama darbo grupė buvo sujungusi J. Jaruševičiaus ir D. Kuodytės projektus. Pagal projektus pakoregavus Saugomų teritorijų įstatymą, darbo grupė buvo nušalinta ir vietoje jos sukurta kita.
Reikia kompensacijų
R. Klimui kritikuojant teritorijų planavimo specialistus dėl bendrųjų planų buvo galima suprasti, kad ir čia kalta saugomų teritorijų tarnyba. Tuo tarpu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė išėjusi prieš salę aukštai pakėlė ką tik gautą medalį už pagalbą atstatant Labanoro miestelio bažnyčią. Salėje mirtina tyla – niekas neplojo. Saugomų teritorijų tarnybos direktorė norėjo pasakyti, kad jos tarnybos valdose yra palaikančių, padedančių ir surandančių bendrą kalbą, kai reikia spręsti įvairiausius reikalus. Ir taip yra daugelyje Lietuvos saugomų teritorijų. Bet ar tam buvo surengta konferencija, ar dėl to susirinko žmonės, kad pritartų saugomų teritorijų direkcijos idėjoms, propaguojamoms vertybėms, kai jau kelinti metai siekiama šią tarnybą išardyti.
Konferencijoje buvo daug kalbėta apie ten gyvenančius ir be galo vargstančius žmones. Ir kaip reikėtų jiems kompensuoti už viską, lyg jie gyventų ne gražioje aplinkoje, o tiesiog pragare. Kai buvo pabandyta paaiškinti, kad viena iš kompensacijų jiems galėtų būti pati jų gyvenamoji vietovė, tai salėje kilo toks triukšmas, tarytum kas būtų po užpakaliais druskos papylęs.
Ar buvo salėje nuo seno saugomose teritorijose gyvenančių žmonių, kurie iš tikro turi nepatogumų ir bėdų dėl griežtesnio toms teritorijoms taikomo režimo? Gal ir buvo, bet dėl pranešėjų gausos jie nespėjo pasisakyti, o gal išsikvėpė.
Gal buvo delegavę R. Kiltinavičių, kuris, sprendžiant iš ankstesnių publikacijų spaudoje, norėtų su D. Kuodytės pagalba panaikinti saugomų teritorijų statusą ir atrišti rankas ten gyvenantiesiems. Tačiau paklausus jo paties, kokia ta visuomeninė jų organizacija, kokiam tikslui įsikūrusi, jos vadovas taip ir nesugebėjo atsakyti.
Bernardinai.lt
Griežtai draudžiama Trakietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Trakietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Trakietis.lt nuorodą.
