Nuolat besikeičiantys orai pavertė Baltijos jūros vandenį savotiška sriuba, susidarė itin palankios sąlygos žydėti dumbliams. Vis dėlto draudimų nepaisančių ūkininkų veikla, nepakankamas vandens valymo įrenginių kiekis ir vartotojai, į skalbykles pilantys skalbimo miltelius su fosforu, jūros vandens kokybei kenkia labiau nei gamtos stichijos.

„Nespėję“ į tualetą veisia dumblius

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis, jūros vanduo mikrobiologiškai nėra užterštas, maudytis jame saugu visiems, išskyrus alergiškus žmones.
Vis dėlto kai kurie ekologai Alfa.lt tvirtino, kad vanduo Baltijos jūroje šiemet „žydi“ kitaip nei kasmet. Vandenyje susiformavo dumblių sankaupa, užimanti didžiąją dalį jūros ploto – tai didžiausias užfiksuotas vandens „žydėjimas“ Baltijos jūroje nuo 2005 metų. Nors dumblių augimas vasarą yra natūralus reiškinys, aplinkosaugininkai tikina, kad jie itin suvešėjo dėl azoto ir fosforo junginiais „pertręšto“ vandens.


„Vanduo „žydi“ dėl to, kad šilta ir gausu organinių trąšų. Žmonės nesinaudoja tualetais ir maudosi dumbliuose“, – paprastai situaciją paaiškino Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji inspektorė Nina Gendvilienė.

Atranda naujų teršiančių medžiagų

Karšti orai, menkas vėjas ir maistinėmis medžiagomis persotintas vanduo sukuria ypač palankias sąlygas dumbliams veistis, o jiems pūvant, dauginasi bakterijos, mažėja deguonies, dūsta žuvys, o poilsiautojus baido nemalonus kvapas ir galimybė užsikrėsti įvairiomis ligomis.

„Karštų orų pakeisti negalime, bet didžiausia problema yra ne jie, o azoto ir fosforo perteklius jūroje. Jis atsiranda dėl prietakos iš žemės ūkio, kai palijus trąšos išplaunamos į gruntinius vandenis, jie suteka į upes, o šios – į jūrą. Jeigu nebus sustabdyta maisto medžiagų [dumbliams] prietaka, jūros vandens būklė blogės, o, vykstant klimato pokyčiams ir pasikartojus tokioms kaitrioms vasaroms, vandens žydėjimas kartosis“, – įspėja Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis.

Jo nuomone, itin didelį pavojų vandens kokybei kelia nuotekos iš kaimo vietovių, kuriose nėra modernių valymo įrenginių – paprasti įrenginiai be biologinio valymo nesulaiko fosforo, kurio gausu skalbimo milteliuose.
Kai kurie lietuviai apie tokių skalbimo miltelių poveikį net nenutuokia, be to, Lietuvoje jais prekiaujama be jokių apribojimų. Tiesa, skalbimo miltelių be fosfatų parduotuvėse įmanoma rasti.

„Vanduo Baltijos jūroje žydi kaip ir kiekvienais metais, bet šiemet kiek kitokios meteorologinės sąlygos. Vasara labai karšta, palyja, pučia stiprūs vėjai, bangos padidėja – vanduo susimaišo, paviršiuje nebėra dumblių plėvelės. Jūra pasidaro kaip sriuba“, – aiškino Jūrinių tyrimų departamento Duomenų valdymo ir programų skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Remeikaitė-Nikienė.

Ar šiemetinis vandens „žydėjimas“ skiriasi nuo praėjusių metų, detaliau bus galima įvertinti rudenį, kai specialistai ištirs šią vasarą paimtus mėginius. Paprastai įvertinama ne tik jūroje gyvenančių biologinių rūšių įvairovė bei pokyčiai, bet ir ieškoma naujų į vandenį dėl žmogaus veiklos patenkančių teršiančių medžiagų. „Jūra švaresnė netampa. Džiaugiamės, kad jūros vandenyje mažėja pesticidų ir sunkiųjų metalų, bet atrandame kitų teršiančių medžiagų, apie kurias anksčiau nežinojome, kurių buvimo negalėjome aptikti“, – sakė N. Remeikaitė-Nikienė.

Geriau nei sovietmečiu?
Apie 40 proc. į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto ten patenka dėl neatsakingos ūkininkų veiklos, didelė dalis fosforo atplaukia su buityje naudojamų cheminių preparatų upeliais iš individualių namų. Šiuo metu Baltija yra 7-oji pasaulio jūrų, turinčių didžiausias negyvas zonas, dešimtuke.

„Negyvos zonos yra bedeguonė aplinka, kurioje deguonį suvartoja pūvantys žalieji dumbliai – jų būna gausu po žydėjimo. Sumažėjus deguonies, išnyksta būdinga dugno augmenija, negali gyventi nei moliuskai, nei žuvys“, – aiškino Gamtos fondo direktorius N. Zableckis, priminęs, kad vandens „žydėjimą“ skatina ir poilsiautojai, pernelyg mėgstantys rūkytas žuvis – sumažėjus kai kurių jų rūšių, susidaro palankios sąlygos veistis kitoms, kurios maitinasi dumblius ėdančiu zooplanktonu.

„Bet kokiu atveju Baltijos situacija geresnė negu buvo sovietmečiu, – įsitikinęs Klaipėdos ekologinio klubo „Žvejonė“ pirmininkas Erlandas Paplauskis. – Geresnė, nes bent dalyje šalių pastatė valymo įrenginius – nors mums juos Europos Sąjunga pastatė kaip neįgaliems barbarams.“

Grėsmės – ūkinė veikla ir skalbimo milteliai

Ekologas nebuvo optimistiškai nusiteikęs kalbėdamas apie tolesnį Baltijos likimą. Jo nuomone, susitarti dėl taršos mažinimo sunku ne tik su aplinkosauga ne itin besirūpinančia Rusija, bet ir su daugybe lietuvių, statančių kubilus ir pirtis ant upių krantų ir iškreipiančių jų vagas, o už žalą gamtai gaunančių menkas baudas.

Jis negailėjo kritikos ir lietuviams, kurie aplink save apsidairo tik sulaukę gamtos stichijų šėlsmo.


„Sumažėjo ir sunkiųjų metalų prietaka, bet mes naudojame skalbimo miltelius su fosfatais – mylime Baltiją, bet ją teršiame. Aš tokių nenaudoju, tai gali daryti ir kiti, bet yra puskvailiai ir vis tiek pasieks, kad ekosistema nužudytų mus visus.

Pilame fosfatus, o laukuose – nitratus, juk visi viską žino, bet pila. Maža to, dauguma net tualetų normalių neturi, savo reikalus atlieka į duobes, o viskas eina per gruntinius vandenis į upes ir galiausiai į jūrą, namus leidžiama statyti apskritai bet kur, užstatomos upių pakrantės, net draustiniai nesaugomi. Paklauskite bet kurios aplinkos apsaugos institucijos, kiek ūkininkų nubaudė už tai, kad sėja ten, kur draudžiama, pakrančių ir vandens apsaugos juostose, tręšia ir purškia pesticidais? Atsakys – nulį arba neveda apskaitos“, – piktinosi jis.

Taršos kultūra pokomunistinėms šalims – dar neperkąstas riešutas, aplinkosauga joms tampa menkai reikšminga statybų ir renovacijų įkarštyje. „Ar įsivaizduojate, kad Lietuvoje, kaip Švedijoje, parlamentas nubalsuoja už visų gyvų organizmų inventorizaciją, skiriant kasmet po 5 mln. eurų, įtraukiant geriausius mokslininkus? Mūsų žmonės nesugeba išrinkti bent daugiau mažiau kultūringo parlamento. Todėl man Baltijos situacija yra visiškai tokia, kokia turėtų būti – atšals, dumbliai išnyks, ir vėl visi pamirš, eis pirkti skalbimo miltelių su fosfatais“, – karčiai juokavo E. Paplauskis.

Rugilė Audenienė