Apie ekologiškos gyvensenos svarbą ir kintantį klimatą galime kalbėti valandų valandas, o tuo pačiu – nepajudinti nė piršto, kad kalbos taptų realiais veiksmais. Tačiau oro temperatūrai pasiekus rekordines aukštumas visgi turbūt susimąstome kiek kiekvienas iš mūsų prisidedame prie klimato kaitos. Ar galime savo gyvenimo būdu šiuos neigiamus pokyčius sustabdyti?Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų viename iš naujienų portalų vykusioje vaizdo konferencijoje ieškojo prof. habil. dr. Arūnas Bukantis, geografas, meteorologas ir Silvinija Simonaitytė, „Ekoinstituto“ vadovė.„Lietuvoje per pastaruosius 40 metų karštų dienų arba karščio bangų, kai temperatūra pakyla virš 30 laipsnių, padidėjo dvigubai, o tai rodo, kad vyksta ir klimato atšilimas, ir kartu – klimato ekstremalumų augimas“,- teigė prof. Arūnas Bukantis. Šiomis dienomis profesorius pataria itin saugotis: „Žmogui ypač pavojinga yra 33 laipsnių (tokios temperatūros yra mūsų oda) ir aukštesnė temperatūra, tad reikia imtis atsargumo priemonių – vengti fizinio krūvio, riboti buvimo lauke laiką, vėsintis kondicionieriais“.

Gyventi ekologiškai vis dar mokomės

Klausimus vaizdo konferencijos dalyviams galėjo užduoti kiekvienas, to panorėjęs, tad pašnekovų buvo klausiama apie ekologišką ūkininkavimą, atliekų rūšiavimą, ekologiškus produktus, oro taršą miestuose ir net naujos atominės elektrinės Lietuvoje reikalingumą.

Pašnekovų teigimu, Lietuvos gyventojai jau yra žengę ne vieną žingsnį link labiau aplinką tausojančios gyvensenos ir nedaug teatsilieka nuo kitų šalių. Prof. Arūnas Bukantis, daug bendraujantis ir su studentais, juokavo, kad niekas netampa gamtos draugu per vienerius metus ar vieną semestrą. „Nuo mažumės ugdant sveikos gyvensenos, ekologiško gyvenimo būdo principus, galima pasiekti gerų rezultatų“,- sakė profesorius.

Jam pritarė ir Silvinija Simonaitytė, atkreipusi dėmesį į itin didelį vaikų, ypač – augančių Vakarų Europos šalyse, indėlį. Pasak Silvinijos Simonaitytės, šiems vaikams jau savaime suprantama, kad, pavyzdžiui, reikia rūšiuoti šiukšles. „Mažoji karta yra imliausia ir jau ima auklėti savo tėvus“,- juokėsi „Ekoinstituto“ vadovė.

Atliekų rūšiavimas – itin opus klausimas

Deja, dar ne visi suaugusieji taip, kaip vaikai, suvokia atliekų rūšiavimo principus bei būtinybę – su tuo susiję klausimai video konferencijoje buvo užduodami bene dažniausiai. „Rūšiavimas tikrai yra nepakankamas: didžioji dalis visų šiukšlių vis dar patenka į bendruosius sąvartynus. Būtina didinti rūšiuojamų ir perdirbamų atliekų procentą“,- teigė prof. Arūnas Bukantis. Pašnekovų teigimu, rūšiuojant atliekas ne tik saugomi gamtos ištekliai, bet ir sutaupoma daug energijos.

Prof. Arūnas Bukantis pateikė aliuminio skardinių, į kurias šiuo metu yra itin dažnai pilstomi gėrimai, pavyzdį: „Pagaminti naują aliuminio skardinę reikia 11 kartų daugiau energijos negu naudojant metalo laužą – skardines, kurios jau kartą buvo panaudotos. Yra daugybė tokių pavyzdžių – ir medienos, ir stiklo atliekų, ir metalo perdirbimo pramonėje“.

Valstybės vaidmuo – nepakankamas

Nepaisant žmonių pastangų gyventi ekologiškiau, skatinti tausoti aplinką turėtų ir valstybė – tuo yra įsitikinusi Silvinija Simonaitytė. „Jeigu kalbėtume apie švietimo programas, tai pastebimos tik gražios pavienės iniciatyvos. Šioje srityje itin trūksta susisteminto, kryptingo judėjimo link tikslo“,- teigė Silvinija Simonaitytė. Vaizdo konferencija pažymėjo ir aplinkosauginės - edukacinės iniciatyvos „Ekologiška vasara: sau, miestui ir visuomenei“ pabaigą. „Ekoinstitutas“ tikisi, kad ši iniciatyva paskatino ne tik geriau pažinti aplinkosauginius klausimus, bet ir savo gyvenseną keisti į ekologiškesnę.

www.ekoinstitutas.lt