2011 spalio 20 05:00, www.alfa.lt
Netektis, skaudi trauma darbe ar kitas gilus sukrėtimas – dažniausiai tai patyrę darbuotojai savo žaizdas laižosi patys. Vis dėlto psichologai prasitaria, kad atsiranda vadovų, tokiais atvejais siunčiančių darbuotojus konsultuotis su specialistais, besirūpinančių kolektyvo emocine būkle po traumuojančių įvykių.
Psichologine sveikata susirūpina priimdami į darbą
„Mūsų 2001 metų kolektyvinės sutarties 2010 metų redakcijoje numatyta, kad, įvykus nelaimingam atsitikimui kelyje, kurio metu buvo sužalotas ar žuvo žmogus, gavus geležinkelių riedmenų mašinisto rašytinį prašymą, yra apmokamas rabilitacinis gydymas sanatorijoje iš socialinėms reikmėms skirtų lėšų, taip pat, esant prašymui, suteikiamos papildomos 14 dienų kasmetinės atostogos“, – paaiškino akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Vidaus administravimo ir saugos departamento Bendrojo skyriaus vyresnysis specialistas Vidmantas Gudas.
Paprastai darbdaviai labiausiai darbuotojų psichologine būkle rūpinasi prieš priimdami juos į darbą. Lietuvos Darbo biržos specialistai Alfa.lt informavo, kad kai kurie jų naudojasi psichologų paslaugomis atrankos proceso metu, tačiau vėliau tokią praktiką taiko retai.
„Man tokio reiškinio neteko pastebėti, nors tai būtų labai šaunu. Iš mano patirties darbuotojai dėl asmeninių sunkumų kreipiasi į psichologus patys, nė vienas neminėjo, kad juos nukreipė darbdavys. Bendraujant su darbdaviais tokia tema iškyla gana retai, jie linkę palikti darbuotojo atsakomybei, kaip tvarkytis“, – sakė bendrovės „Galimybių vystymo centras“ direktorė Sigita Navickaitė.
Po traumuojančių įvykių nesugeba susikaupti
Kai kurie mokslininkai linkę diagnozuoti potrauminį stresą visai Lietuvos visuomenei. Tuo tarpu bendrovės „OVC Consulting“ vyresnioji konsultantė Mirolanda Trakumaitė pasakojo, kad ne visi mūsų šalies darbdaviai rūpinasi savo darbuotojų psichologine būkle po traumuojančių įvykių. Vis dėlto jų po truputį daugėja.
„Darbdaviai kreipiasi pagalbos ir siūlo ja pasinaudoti individualiai arba visai komandai krizinėse situacijose. Tai dažniausiai būna netikėti ir nemalonūs įvykiai: didelė avarija, katastrofa, žūtis darbo vietoje. Pavyzdžiui, taip gali būti dirbama su tos mokyklos, kurios moksleivis mirė nuo meningokoko infekcijos, personalu.
Turėjome vieną atvejį: vienas iš į mus besikreipusios organizacijos narių, jaunas žmogus, netikėtai žuvo. Tokiu atveju atskiros komandos ir pavieniai žmonės nebesugeba susigaudyti savo emocinėse reakcijose, jiems sunku susikaupti ir dirbti. Tuomet žmonėms būtina išsikalbėti, išsisakyti, reikia jiems paaiškinti, kokių reakcijų jie dar gali tikėtis. Kai kurie darbdaviai tokiais atvejais ieško sprendimų, nes supranta, kad emociniai sutrikimai trukdo dirbti“, – situaciją įvertino konsultantė.
Kartais, ypač kai darbuotojų kolektyvą sukrečia netikėta žūtis, psichologinės pagalbos jam ieško darbdavys. Užsienyje įprasta, kad prireikus jis apmoka ir individualią konsultaciją. „Manau, tai bus vis labiau priimtinas dalykas ir Lietuvoje“, – įsitikinusi M. Trakumaitė, priminusi japonų patirtį, kai po šalį užgriuvusio cunamio ir žemės drebėjimo daugeliui jų buvo teikiama psichologinė parama darbo vietose.
Darbdaviams – užduotis išmokti atpažinti krizės ženklus
Nelaimingi atsitikimai darbe, priklausomai nuo įvykio pasekmių, gali labai sukrėsti visą kolektyvą. Pasak psichologės, psichoterapeutės Danguolės Iškauskienės, kaip kiekvienas susidoros su skaudžiais išgyvenimais, priklauso nuo patirties, amžiaus, asmeninių savybių, emocinės ir fizinės būsenos, traumos reikšmingumo asmeniui ir galimybės gauti pagalbą.
„Vienas iš labai svarbių momentų įveikiant sunkumus – tai galimybė gauti informaciją apie tai, kokių reakcijų žmogus gali tikėtis, todėl tam tikrų profesijų darbuotojai turėtų būti supažindinti, kaip elgtis tokiais atvejais. Vien žinojimas, kad tai, ką žmogus patiria akistatoje su traumuojančiais išgyvenimais, yra natūralios žmogiškos reakcijos, padeda grąžinti savikontrolės jausmą ir normalizuoti išgyvenimus.
Netektys visada sukrečia asmenybę tiek psichologiniame, tiek socialiniame, dvasiniame lygmenyje. Žmogus susiduria su unikalia jam gyvenime situacija. Ypač sukrečia artimo žmogaus netektis. Ištikus krizei, apima didelio psichinio diskomforto būsena, kuriai būdingi tokie kriziniai jausmai kaip neviltis, bejėgiškumas, baimė, įtampa, nerimas, prislėgta nuotaika, pasimetimas, kaltė. Žmogus gali jausti ir įvairius fizinius simptomus, tokius kaip miego sutrikimai, galvos svaigimas, apetito praradimas, kvėpavimo sutrikimai.
Gali būti sunku susikaupti, atlikti tam tikroms užduotims reikia daugiau laiko ir pastangų negu anksčiau, sumažėja motyvacija darbui. Žmogus gali būti labiau susikoncentravęs į save, mažiau dalyvauti renginiuose, vengti bendravimo su kolegomis. Kartais galima pastebėti ir priešingų reakcijų: išgyvenantis netektį asmuo visiškai pasineria į darbą, tarsi tai būtų vienintelė svarbi jo gyvenime sritis. Iš tiesų darbas tuomet tampa tarsi išsigelbėjimo uostu, į kurį galima pabėgti nuo skaudžių išgyvenimų. Išoriškai gali atrodyti, kad darbuotojas puikiai tvarkosi su krize ir jam jokios pagalbos nereikia. Tačiau taip nėra“, – aiškino psichologė, pridūrusi, kad neišgyventi, nuslopinti jausmai gali apsunkinti susitaikymą su netektimis ir ligas, sutrikusius santykius, savasties praradimą.
Psichologine trauma arba stresoriumi gali tapti ypač stiprus išgyvenimas dėl pavojaus, kilusio žmogaus ar jam artimo asmens gyvybei, saugumui. Tuomet įvyksta stiprus dvasinis sukrėtimas, kuris arba palaužia, arba sustiprina atverdamas naujas galimybes gyventi visavertiškesnį gyvenimą. „Neįveiktoje krizėje glūdi pavojus likti su negyjančiu skausmu, kuriam užsitęsus didėja tikimybė, kad traumuojančių išgyvenimų pasekmės gali pereiti į įvairius sutrikimus. Todėl labai svarbu, kad darbdavys, besirūpinantis savo darbuotojų psichologine savijauta, gebėtų ne tik pastebėti ženklus, kurie rodytų, kad pagalba yra reikalinga, bet ir galėtų sudaryti sąlygas, kad ji būtų prieinama“, – sakė psichologė D. Iškauskienė.
Pasak specialistės, tai, kad darbuotojas išgyvena krizę, gali liudyti jo pasikeitęs elgesys – nenoras bendrauti ar dalyvauti bendroje veikloje, neadekvačios emocinės reakcijos, sumažėję interesai, motyvacijos stoka, rizikingas ar save žalojantis elgesys (pavyzdžiui, rizikingas vairavimas), įjunkimas į alkoholį, užuominos apie gyvenimo prasmės praradimą.
Pagalbos prireikia ir susirgus kolegai
Kartais darbuotojus sutrikdo sunki kolegos liga ar netektis. „Mūsų kolega staiga labai sunkiai susirgo. Jis ligoninėje, bijome, kad jo neteksime. Vadovė apie tai nekalba, tik liepė mums pasirūpinti, kad žmogus grąžintų darbo telefoną. Motyvacija dirbti nuo to tikrai nedidėja, pasikalbame, kad ligos atveju ir mes taptume niekam nereikalingi...“ – savo patirtimi pasidalijo nenorėjusi savo pavardės skelbti vilnietė Rasa.
Moteris prasitarė, kad visi pasikeisdami lanko ligonį, bet nejaučia palaikymo iš vadovybės.
Ar tokį atvejį galima vadinti traumuojančiu įvykiu? „Taip, tokiais atvejais žmonės irgi nežino, kaip elgtis. Būna, kolegos grįžta į darbą palaidoję giminaitį, o kiti nežino, ką sakyti, daryti, ko paklausti. Jiems galėtų padėti minimali pagalba – informacijos suteikimas. Tai būtų svari pagalba, darbdavys parodytų savo rūpestį darbuotojais. Pažangiose organizacijose tokia pagalba gali būti taikoma“, – aiškino „OVC Consulting“ atstovė M. Trakumaitė.
Psichologine sveikata susirūpina priimdami į darbą
„Mūsų 2001 metų kolektyvinės sutarties 2010 metų redakcijoje numatyta, kad, įvykus nelaimingam atsitikimui kelyje, kurio metu buvo sužalotas ar žuvo žmogus, gavus geležinkelių riedmenų mašinisto rašytinį prašymą, yra apmokamas rabilitacinis gydymas sanatorijoje iš socialinėms reikmėms skirtų lėšų, taip pat, esant prašymui, suteikiamos papildomos 14 dienų kasmetinės atostogos“, – paaiškino akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Vidaus administravimo ir saugos departamento Bendrojo skyriaus vyresnysis specialistas Vidmantas Gudas.
Paprastai darbdaviai labiausiai darbuotojų psichologine būkle rūpinasi prieš priimdami juos į darbą. Lietuvos Darbo biržos specialistai Alfa.lt informavo, kad kai kurie jų naudojasi psichologų paslaugomis atrankos proceso metu, tačiau vėliau tokią praktiką taiko retai.
„Man tokio reiškinio neteko pastebėti, nors tai būtų labai šaunu. Iš mano patirties darbuotojai dėl asmeninių sunkumų kreipiasi į psichologus patys, nė vienas neminėjo, kad juos nukreipė darbdavys. Bendraujant su darbdaviais tokia tema iškyla gana retai, jie linkę palikti darbuotojo atsakomybei, kaip tvarkytis“, – sakė bendrovės „Galimybių vystymo centras“ direktorė Sigita Navickaitė.
Po traumuojančių įvykių nesugeba susikaupti
Kai kurie mokslininkai linkę diagnozuoti potrauminį stresą visai Lietuvos visuomenei. Tuo tarpu bendrovės „OVC Consulting“ vyresnioji konsultantė Mirolanda Trakumaitė pasakojo, kad ne visi mūsų šalies darbdaviai rūpinasi savo darbuotojų psichologine būkle po traumuojančių įvykių. Vis dėlto jų po truputį daugėja.
„Darbdaviai kreipiasi pagalbos ir siūlo ja pasinaudoti individualiai arba visai komandai krizinėse situacijose. Tai dažniausiai būna netikėti ir nemalonūs įvykiai: didelė avarija, katastrofa, žūtis darbo vietoje. Pavyzdžiui, taip gali būti dirbama su tos mokyklos, kurios moksleivis mirė nuo meningokoko infekcijos, personalu.
Turėjome vieną atvejį: vienas iš į mus besikreipusios organizacijos narių, jaunas žmogus, netikėtai žuvo. Tokiu atveju atskiros komandos ir pavieniai žmonės nebesugeba susigaudyti savo emocinėse reakcijose, jiems sunku susikaupti ir dirbti. Tuomet žmonėms būtina išsikalbėti, išsisakyti, reikia jiems paaiškinti, kokių reakcijų jie dar gali tikėtis. Kai kurie darbdaviai tokiais atvejais ieško sprendimų, nes supranta, kad emociniai sutrikimai trukdo dirbti“, – situaciją įvertino konsultantė.
Kartais, ypač kai darbuotojų kolektyvą sukrečia netikėta žūtis, psichologinės pagalbos jam ieško darbdavys. Užsienyje įprasta, kad prireikus jis apmoka ir individualią konsultaciją. „Manau, tai bus vis labiau priimtinas dalykas ir Lietuvoje“, – įsitikinusi M. Trakumaitė, priminusi japonų patirtį, kai po šalį užgriuvusio cunamio ir žemės drebėjimo daugeliui jų buvo teikiama psichologinė parama darbo vietose.
Darbdaviams – užduotis išmokti atpažinti krizės ženklus
Nelaimingi atsitikimai darbe, priklausomai nuo įvykio pasekmių, gali labai sukrėsti visą kolektyvą. Pasak psichologės, psichoterapeutės Danguolės Iškauskienės, kaip kiekvienas susidoros su skaudžiais išgyvenimais, priklauso nuo patirties, amžiaus, asmeninių savybių, emocinės ir fizinės būsenos, traumos reikšmingumo asmeniui ir galimybės gauti pagalbą.
„Vienas iš labai svarbių momentų įveikiant sunkumus – tai galimybė gauti informaciją apie tai, kokių reakcijų žmogus gali tikėtis, todėl tam tikrų profesijų darbuotojai turėtų būti supažindinti, kaip elgtis tokiais atvejais. Vien žinojimas, kad tai, ką žmogus patiria akistatoje su traumuojančiais išgyvenimais, yra natūralios žmogiškos reakcijos, padeda grąžinti savikontrolės jausmą ir normalizuoti išgyvenimus.
Netektys visada sukrečia asmenybę tiek psichologiniame, tiek socialiniame, dvasiniame lygmenyje. Žmogus susiduria su unikalia jam gyvenime situacija. Ypač sukrečia artimo žmogaus netektis. Ištikus krizei, apima didelio psichinio diskomforto būsena, kuriai būdingi tokie kriziniai jausmai kaip neviltis, bejėgiškumas, baimė, įtampa, nerimas, prislėgta nuotaika, pasimetimas, kaltė. Žmogus gali jausti ir įvairius fizinius simptomus, tokius kaip miego sutrikimai, galvos svaigimas, apetito praradimas, kvėpavimo sutrikimai.
Gali būti sunku susikaupti, atlikti tam tikroms užduotims reikia daugiau laiko ir pastangų negu anksčiau, sumažėja motyvacija darbui. Žmogus gali būti labiau susikoncentravęs į save, mažiau dalyvauti renginiuose, vengti bendravimo su kolegomis. Kartais galima pastebėti ir priešingų reakcijų: išgyvenantis netektį asmuo visiškai pasineria į darbą, tarsi tai būtų vienintelė svarbi jo gyvenime sritis. Iš tiesų darbas tuomet tampa tarsi išsigelbėjimo uostu, į kurį galima pabėgti nuo skaudžių išgyvenimų. Išoriškai gali atrodyti, kad darbuotojas puikiai tvarkosi su krize ir jam jokios pagalbos nereikia. Tačiau taip nėra“, – aiškino psichologė, pridūrusi, kad neišgyventi, nuslopinti jausmai gali apsunkinti susitaikymą su netektimis ir ligas, sutrikusius santykius, savasties praradimą.
Psichologine trauma arba stresoriumi gali tapti ypač stiprus išgyvenimas dėl pavojaus, kilusio žmogaus ar jam artimo asmens gyvybei, saugumui. Tuomet įvyksta stiprus dvasinis sukrėtimas, kuris arba palaužia, arba sustiprina atverdamas naujas galimybes gyventi visavertiškesnį gyvenimą. „Neįveiktoje krizėje glūdi pavojus likti su negyjančiu skausmu, kuriam užsitęsus didėja tikimybė, kad traumuojančių išgyvenimų pasekmės gali pereiti į įvairius sutrikimus. Todėl labai svarbu, kad darbdavys, besirūpinantis savo darbuotojų psichologine savijauta, gebėtų ne tik pastebėti ženklus, kurie rodytų, kad pagalba yra reikalinga, bet ir galėtų sudaryti sąlygas, kad ji būtų prieinama“, – sakė psichologė D. Iškauskienė.
Pasak specialistės, tai, kad darbuotojas išgyvena krizę, gali liudyti jo pasikeitęs elgesys – nenoras bendrauti ar dalyvauti bendroje veikloje, neadekvačios emocinės reakcijos, sumažėję interesai, motyvacijos stoka, rizikingas ar save žalojantis elgesys (pavyzdžiui, rizikingas vairavimas), įjunkimas į alkoholį, užuominos apie gyvenimo prasmės praradimą.
Pagalbos prireikia ir susirgus kolegai
Kartais darbuotojus sutrikdo sunki kolegos liga ar netektis. „Mūsų kolega staiga labai sunkiai susirgo. Jis ligoninėje, bijome, kad jo neteksime. Vadovė apie tai nekalba, tik liepė mums pasirūpinti, kad žmogus grąžintų darbo telefoną. Motyvacija dirbti nuo to tikrai nedidėja, pasikalbame, kad ligos atveju ir mes taptume niekam nereikalingi...“ – savo patirtimi pasidalijo nenorėjusi savo pavardės skelbti vilnietė Rasa.
Moteris prasitarė, kad visi pasikeisdami lanko ligonį, bet nejaučia palaikymo iš vadovybės.
Ar tokį atvejį galima vadinti traumuojančiu įvykiu? „Taip, tokiais atvejais žmonės irgi nežino, kaip elgtis. Būna, kolegos grįžta į darbą palaidoję giminaitį, o kiti nežino, ką sakyti, daryti, ko paklausti. Jiems galėtų padėti minimali pagalba – informacijos suteikimas. Tai būtų svari pagalba, darbdavys parodytų savo rūpestį darbuotojais. Pažangiose organizacijose tokia pagalba gali būti taikoma“, – aiškino „OVC Consulting“ atstovė M. Trakumaitė.
Griežtai draudžiama Trakietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Trakietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Trakietis.lt nuorodą.
