Mokslininkai iš Australijos nacionalinio universiteto nustatė, jog nėštumas ir vaikų gimdymas yra geriausia smegenų sutrikimų vyresniame amžiuje profilaktika. Jie tvirtina, jog pagyvenusių moterų, turinčių vaikų, smegenys funkcionuoja geriau lyginant su bevaikėmis.

Anksčiau visuomenėje buvo paplitusi nuomonė, kad nėščių moterų smegenų funkcijos šiek tiek suprastėja. Kartais ir pačios būsimos motinos pastebi, jog prasidėjus nėštumui pablogėjo atmintis, tampa sunkiau orientuotis erdvėje ir ką nors analizuoti. Daryti apibendrinančias išvadas iš to neverta, nes visi pokyčiai, įvykstantys nėštumo metu, būna trumpalaikio pobūdžio. Moteris visai ne „kvailėja“ nėštumo metu, tik jos smegenų struktūros aktyviai persitvarko.

Didžiosios Britanijos ir JAV mokslininkai taip pat pripažino, jog motinystė teigiamai veikia moters protinių sugebėjimų vystymąsi. Tyrinėtojų nuomone, po kūdikio gimdymo ima sparčiai vystytis moters smegenys.

Motinystė suteikia moteriai staigų postūmį vystantis jos atminties ir mokymosi įgūdžiams – tokią išvadą paskelbė Craigo Kinsley iš Ričmondo universiteto (Didžioji Britanija) ir profesorės Kelly Lambert iš Randolpho-Macono kolegijos (JAV, Virdžinijos valstija) vadovaujamos tyrinėtojų grupės.

Mokslininkai tikina, kad teigiamas kūdikio gimimo efektas susijęs su atskirų smegenų zonų dydžio ir formos pokyčiais, gali trukti kelis dešimtmečius. Teigiamų smegenų pokyčių priežastys susijusios su tam tikrų hormonų išsiskyrimu, taip pat ir su kai kurių smegenų zonų suaktyvėjimu auginant kūdikį. Hormonų svyravimai nėštumo, gimdymo ir žindymo metu padidina atskirų smegenų dalių ląstelių apimtį.

Motinų kalbą gali sumenkinti joms būdingas vaikiškos šnekos mėgdžiojimas, bet jų smegenys sparčiai vystosi priklausomai nuo to, kaip jos prisitaiko prie gyvenimo pokyčių po kūdikio gimimo. Pastebimas suvokimo ir pojūčių paaštrėjimas. Motinos sugeba atpažinti savo kūdikį net nematydamos jo, spręsdamos tik pagal kvapą ir garsus.

Dauguma moterų pirmuoju laikotarpiu po gimdymo būna per daug išsekusios fiziškai ir išvargusio dėl nuolatinio miego trūkumo, kad galėtų aktyviai panaudoti savo naujus protinius sugebėjimus. Tyrinėtojai teigia: „Motinystė susijusi su daugybe privalumų, nes motinos smegenys stengiasi „išaugti“, kad atitiktų reikalavimus, kuriuos jai kelia nauja padėtis.“

Medicina seniai prabilo apie vėlyvojo nėštumo naudą ir vis dar tebekalba apie tai. Dėl nėštumo vyresniame amžiuje moters smegenys sustiprėja tuo periodu, kai paprastai pradeda silpti atmintis.

Nėštumas ir gimdymas, daugumos mokslininkų nuomone, teigiamai paveikia ne tik moters protinius sugebėjimus, bet ir jos bendrą fizinę būklę. Nepaisant to, kad protarpiais vyresnio amžiaus moters sveikata nusilpsta ir fiziologinis krūvis išvargina ją labiau nei jaunesnes, gimdant po 40-ties įsijungia paslėpti organizmo rezervai – juk dabar moteriai reikia suspėti išauginti kūdikį. Todėl, britų mokslininkų nuomone, brandžios mamytės turi visus šansus sulaukti 100 metų.

Beje, šansą tapti protingesniu po kūdikio gimimo, anot mokslininkų, turi ir tėvas. Vyras negali tikėtis hormoninių pokyčių, skatinančių smegenų raidą, bet jeigu jis aktyviai prisidės prie vaiko priežiūros, tai smegenų stimuliacija, taip pat susijusi su nauja patirtimi ir išbandymais, pagerins jų darbą.