Mokamas gydymas

Vadovaujantis teisės aktais, gydymo įstaigose yra įteisinti kai kurie mokėjimo atvejai.

Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo ir kainų, pacientai turi susimokėti už kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, dantų protezavimą (išskyrus kai kurių kategorijų asmenis), akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių pažymėjimus bei keletą kitų paslaugų.

Pacientas turi teisę gauti mokamą paslaugą ne eilės tvarka. Kai pacientas nenori laukti jam siūlomo tam tikro planinio tyrimo arba procedūros ir pageidauja gauti paslaugą ne eilės tvarka, jis privalo susimokėti. Jeigu pacientas nori nemokamos paslaugos, sutartyse su teritorine ligonių kasa numatyta: pacientą, pageidaujantį nemokamos paslaugos, įstaiga turi registruoti ir nurodyti konkrečią paslaugos suteikimo datą. Be to, šiuo atveju administracija privalo suteikti informaciją apie kitas gydymo įstaigas, kuriose pacientui reikalingos nemokamos paslaugos galėtų būti suteiktos greičiau.

Jei pacientas nori patekti pas gydytojus specialistus be pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo, taip pat privalo susimokėti. Dėl siuntimo konsultuotis pas gydytoją specialistą (neurologą, kardiologą, oftalmologą, chirurgą, endokrinologą ir kt.) sprendžia šeimos ar kitas gydantysis gydytojas.

Iš dalies mokamos paslaugos

Jei pacientas, turintis teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gydytojui pasiūlius savo valia pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, jis privalo pats sumokėti šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų kainų skirtumą. O jeigu pacientas savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, kurios nesusijusios su pagrindinės ligos gydymu, privalo pats sumokėti visą jų kainą.

Jei pacientas pasirinko mokamą ar iš dalies mokamą paslaugą, pirmiausia jam turi būti paaiškinta, kodėl, už ką ir kiek turės mokėti. Privaloma informuoti jį apie paslaugos ar naudojamų medžiagų ir kitų priemonių kainą, jeigu jos neįtrauktos į bendrą paslaugos kainą. Taip pat turi būti sudaryta galimybė pacientui susipažinti su kainynu ar jo dalimis. Tik po to pacientas savo sutikimą dėl mokamų ar iš dalies mokamų paslaugų turi partvirtinti parašu. Paciento pasirinkimas mokėti pačiam turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas (įrašant dokumentuose, kokios paslaugos, medikamentai ar kt. pasirenkama), patvirtintas paciento ir gydytojo parašais medicininėje dokumentacijoje. Už paslaugą mokama gydymo įstaigos kasoje.

Nemažai klausimų kyla ir dėl priemokų gydantis stacionare. Čia vaistus skiria ir dėl gydymo būdų sprendžia gydantysis gydytojas. Visi besigydant ligoninėje skiriami vaistai įskaičiuoti į gydymo kainą, kurią apmoka ligonių kasos. Jei pacientui gydantysis gydytojas pasiūlo naudoti naujesnius, geresnius ar brangesnius medikamentus arba gydymo technologijas, ir pacientas sutinka, jis turi sumokėti ligonių kasų apmokamos paslaugos sumos (standarto) ir gydytojo siūlymu paciento pasirinkto varianto skirtumą. Jeigu pacientas sutinka sumokėti skirtumą, privalo patvirtinti tai parašu. Sumokėti visą kainą reikia tų paslaugų, kurios, gydytojo manymu, nėra reikalingos ir todėl jis neskiria jų. Pasitaiko atvejų, kai stacionarų gydytojai rekomenduoja įsigyti vaistų patiems ar atsinešti medicinos pagalbines priemones, tačiau pacientams reikėtų įsidėmėti, kad tai nereglamentuojama teisės aktuose ir yra neteisėta.

Nemokamos paslaugos

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos ir Sveikatos draudimo įstatymais, apmokamos teisės aktais nustatytos valstybės laiduojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu pacientams visi laboratoriniai tyrimai, kurie numatyti šeimos gydytojo normoje, turi būti atliekami nemokamai. Šeimos gydytojo kompetencijai priskiriami: bendras kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio kiekio kraujyje, c-reaktyviojo baltymo koncentracijos arba eritrocitų nusėdimo greičio tyrimai. Nuo 2010 metų pradžios šeimos gydytojai skiria ir vertina daugiau laboratorinių tyrimų: nustato ir vertina kalio, natrio kiekį kraujo serume, kreatinino ir šlapalo kiekį (urea), atlieka gliukozės toleravimo mėginį.

Jei pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą dėl planinės konsultacijos, ji atliekama nemokamai. Turėdamas siuntimą, pacientas gali rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa. Pas specialistą dėl konsultacijos pacientas registruojamas pirma galima data (pagal paslaugų teikimo registravimo žurnalą). Laukimo trukmė pas gydytoją specialistą skelbiama gydymo įstaigų ir ligonių kasų interneto svetainėse. Siuntimo nereikia, jeigu kreipiamasi dėl būtinosios medicinos pagalbos, taip pat kai yra numatytas ilgalaikis paciento stebėjimas. Be siuntimo galima kreiptis į gydytoją dermatovenerologą.

Pagal gydytojo specialisto kompetenciją atliekami visi būtini tiriamieji ir gydomieji veiksmai, raštu teikiami patarimai siuntusiajam gydytojui. Per konsultaciją gydytojo paskirtų tyrimų išlaidos yra įskaičiuotos į konsultacijos kainą ir apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Taigi tyrimai, kuriuos skiria gydytojas specialistas, atliekami nemokamai (išskyrus tyrimus, išvardytus įsakyme dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo).

Jei kyla klausimų ar dvejonių dėl mokėjimo už paslaugas, pacientas gali kreiptis į skyriaus vedėją arba įstaigos administraciją. Jeigu gauti atsakymai netenkina, galima kreiptis į teritorinę ligonių kasą.